Svarbu prisiminti, jog net ir netrukdančius apgamus nuolatos reikia tikrinti pas gydytojus, siekiant nustatyti, ar jie nesupiktybėję.
Pasak Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų Dermatologijos ir estetinės chirurgijos centro gydytojos dermatovenerologės Editos Naruševičiūtės-Skripkienės, būtina ne tik atsakingai prižiūrėti odą saugant ją nuo ultravioletinių spindulių, bet kilus įtarimams, reikėtų pasirodyti specialistui. Jis tiksliai nustatys, ar apgamai neturi rizikingų supiktybėjimo požymių, didinančių tikimybę išsivystyti sunkiausiai odos vėžio formai – melanomai.
Apgamų stebėjimo taisyklė
Pasak specialistės, pirmiausia pacientas turėtų vadovautis pasaulyje dermatovenerologų pripažinta savistabos priemone – ABCDE taisykle. Ji padeda savarankiškai įsivertinti apgamo supiktybėjimo riziką.
Žinoma, tikslią diagnozę padės nustatyti tik dermatoskopiniai tyrimai, kurių metu dermatovenerologas įvertins apgamo formą ir sandarą, kitus akimi nematomus piktybiškumo požymius.
„ABCDE taisyklę reikėtų žinoti ir vadovautis kiekvienam, turinčiam apgamų. Ji padeda savarankiškai įvertinti pirminius supiktybėjimo rizikos požymius: A – asimetriją (angl. Asimmetry), B – krašto netolygumą (angl. Border), C – spalvų nevienodumą (angl. Colour), D – diametrą > 6 mm (angl. Diameter), E – iškilumą (angl. Elevation).
Pasikonsultuoti su specialistu reikėtų ir tuomet, kai apgamas jums trukdo, yra nuolat traumuojamas skutimosi, papuošalų ar rūbų. Traumavimo sukeliamas apgamo uždegimas yra vienas iš apgamo supiktybėjimą lemiančių veiksnių.
Be to, geriau atvykti iš anksto, be streso, nei skubiai konsultacijai apgamui jau kraujuojant, jį nusiplėšus ar pritrynus“, – pataria gydytoja.
Jei visgi apgamą pažeidėte, reikėtų jį papurkšti dezinfekuojančiu tirpalu ir prispausti švariu tvarsčiu. O tuomet iškart kreiptis į gydytoją, kuris nustatys pažeidimo laipsnį ir rekomenduos tolimesnį gydymą: skirs tepamų antibiotikų iki pakartotinio įvertinimo arba rekomenduos apgamą pašalinti.
Apgamų šalinimo procedūra
Pacientai su įtartinais ar supiktybėjusiais apgamais yra nukreipiami pas chirurgą operaciniam šalinimui. Po operacijos piktybiškumas vertinamas histologiniais tyrimais ir priimami tolimesni sprendimai dėl gydymo.
Jei apgamas yra sveikas – ar jį galima šalinti, nusprendžia gydytojas, nes sveiki apgamai būna įvairios pigmentacijos bei skirtingų gylių, o tai lemia skirtingą rezultatą po šalinimo.
„Sveikų apgamų šalinimas CO2 lazeriu yra įdomus tuo, jog lazeris apgamo nenupjauna, o jį išgarina. Todėl po procedūros
lieka geresnis estetinis rezultatas – minimalus randelis arba dėmelė, nes nebūna pooperacinio pjūvio. Be to, lazeris pridegina apgamą maitinančias kraujagysles, todėl procedūros metu kraujavimo beveik niekada nebūna.
Tuo tarpu įtartini ar piktybiniai apgamai šalinami tik radikaliai, apgamą išpjaunant kartu su sveika aplinkine oda, per visą odos gylį iki pat paodžio“, – paaiškina gydytoja.
Priežiūra po procedūros
Po apgamo šalinimo CO2 lazeriu procedūros galimas nežymus diskomfortas, niežėjimas. Kurį laiką po šalinimo buvusio apgamo vietoje būna šašelis, kuriam nukritus lieka dėmelė arba randelis.
„Pašalinus apgamą rekomenduojama mažiausiai mėnesį po procedūros vengti ultravioletinių spindulių, nes šalinimo vietoje gali atsirasti pigmentacija.
Todėl apgamus rekomenduojama šalinti šaltuoju metų laiku, kuomet tiesioginiai saulės spinduliai odą veikia minimaliai. Taip pat rekomenduojama naudoti apsauginius kremus nuo saulės odai su SPF50+, jei apgamas šalintas rūbais neuždengtose vietose. Tai padės užtikrinti sklandų gijimą“, – rekomenduoja E. Naruševičiūtė-Skripkienė.
