Apsilankiusi banke vilnietė patyrė šoką: tokio darbuotojos elgesio nesitikėjo

„Apie nebeegzistuojančią diskriminaciją, arba kodėl aklieji nevaikšto į bankus“, – taip apie nemalonią situaciją pradeda pasakoti Elena. Vis daugiau kalbama apie neįgaliųjų integraciją ir toleranciją, tačiau į banką su silpnai reginčia teta nuvykusi moteris liko šokiruota – banko darbuotojų elgesys ir požiūris į neįgalius klientus pribloškė. Elektroninės bankininkystės tetai sukurti atvykusios moterys sulaukė nemalonių komentarų lavinos, o moteris svarsto, kada neįgalieji neturės atsiprašinėti už tai, kad turi neįgalumą.

Šiandien mano tetai užtruko pusantros valandos susikurti elektroninę bankininkystę. Ne dėl to, kad būtų buvusi didelė eilė. Ne dėl to, kad banke būtų trumpam dingusi elektra. Dėl to, kad jai 79 ir ji turi neįgalumą. Nors ne. Visgi dėl to, kad ji turi neįgalumą. Paklausiau banko darbuotojos, ar situacija atrodytų taip pat, jeigu ateitų jaunas kompiuteriu besinaudojantis aklas žmogus. Ji atsakė, kad taip.

Pradėjome nuo: „Betgi jūs suprantate, kad jai niekas elektroninės bankininkystės neduos?“. Bendravimo su neįgaliaisiais 101: kalbėti su jais/jomis, ne su lydinčiais asmenimis. Tada laukėme 20 minučių, kol buvo išsiaiškinta, kad bankas visgi turi paruošęs pin generatorius akliesiems. Lyg ir valio, bet bėda ta, kad, cituoju, „per 25 metus nėra užėjęs nė vienas toks klientas“, tai niekas nežino, kaip tą generatorių išduoti. Todėl bėgioja, dūsauja, mėto komentarus ir apskritai kuria tokią atmosferą, lyg mes esame didžiausias dienos trukdis. Sako: „baisiausia, kad pas mane dar eilė klientų sėdi“. Aš sakau: „bet ši moteris irgi tokia pati jūsų klientė“. Atsakymas su atodūsiu: „nu taip...“

Vargais negalais išmušėm tą sutartį. Atsisveikindama sakau: „tikiuosi kitą kartą su tokiais klientais bus lengviau, nes žinosite procedūrą“. Ji man: „tikiuosi, kad artimiausiu metu tokių klientų nebus“. Palinkėjau jai kuo daugiau tokių. Išeinančius mus nulydėjo kitų darbuotojų atodūsis: „įsivaizduok, kaip sunku šitaip aptarnaut, nieks gi nežino, ką daryt tokios situacijoj...“. Mano teta išeidama atsiprašė už sutrukdymą. Aš žiūrėjau į ją ir galvojau, kiek dar šitas žmogus turės atsiprašinėti už savo egzistenciją? Sena, moteris, neįgali, tremtinė... Ir kiek smarkiai banko darbuotoja skųstųsi sutrukdymu, jeigu jos valandą užimtų sveikas turtingas žmogus, besirinkdamas, kur geriau investuot milijonus?

Matyt, verta bus parašyti skundą. Tiesiog, kad dar ir dar kartą pagalvotume apie kodėl – kodėl gatvėse beveik nesimato neįgalių žmonių, kodėl jų tiek mažai sutinkame universitetuose, baruose, koncertuose ir aišku, kodėl aklieji nevaikšto į bankus.

Autorius: skaitytoja Elena


Rašyti komentarą...
K
Kodėl?
2021-07-29 07:57:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kodėl slepiate banko pavadinimą ir padalinį? Tokius reikia viešinti.
Atsakyti
-2

E
ELVA
2021-07-28 22:30:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
....tik Lietuvoje ir nutiko tokia situacija,nes matomai darbuotojai ne išsilavinę ir mandagumo nulis.....
Atsakyti
-2

D
Deja
2021-07-29 00:15:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
Taip elgiamasi ne tik su neįgaliaisiais. Taip elgiamasi su visais, kurie yra kitokie ir nėra bankui labai pelningi. Banke buvom su vaikais, reikėjo kodų kortelę į generatorių pasikeisti... Tai kiek replikų reikėjo išklausyti, kad maži vaikai nesėdi ramiai... Jei norit ramybės, tai gal aptarnaukit be eilės? Arba bent jau priimkite tuo metu, kada žmogus užsiregistruoja??? Taip, yra suprantingų žmonių, bet kai kurie tokie, kad, rodos, susenę ir gimė. Aišku, yra pretekstas pykti, kai vaikai siautėja, laksto, o tėvai nekreipia dėmesio, bet niekada sveiki vaikai tyliai ramiai nesėdės, ypač jei yra ne vienas...
Atsakyti
-16

SKAITYTI KOMENTARUS (18)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų