Ar įmanoma nuo jos išsigydyti? „Judesio taško“ kineziterapeutas Jurij Krutko sako – svarbiausia, kada pradedi.
„Našlės kupra“ – kas tai?
„Našlės kupra“ – terminas, kuris dažnai skamba kaip seno amžiaus ženklas. Vis dėlto kineziterapeutas J. Krutko sako, kad ši problema labiau pasitaiko vis jaunesniems asmenims, o jos pasekmės gali būti kur kas rimtesnės nei vien estetinis nepatrauklumas.
Tai ne tik kuprelė virš kaklo – tai visas kompleksas laikysenos, raumenų ir nervų sistemos sutrikimų, kuriuos dažnai lemia mūsų kasdieniai įpročiai.
Tai vyksta dėl kelių priežasčių, viena iš jų – spondilolistezė, dėl kurios slanksteliai pasislenka į priekį. „Našlės kupra“ būdinga sėdimą darbą dirbantiems žmonėms, pasakoja specialistas:
„Sprandas ilgą laiką įsitempia į priekį ir tai sukelia kuprelę nugaroje, dažniausiai toje vietoje, kur kaklo slanksteliai pereina į krūtinės slankstelius.
Tai XXI amžiaus problema, kuri jungiasi į bendrą simptomų visumą, formuojant „našlės kuprai“ būdingą laikyseną, tai yra, suapvalėję pečiai, sunkumas pasukti sprandą į šoną, silpni nugaros raumenys, krūtinės dalies stuburo padidėjusi kifozė, paprastesniais žodžiais tariant – susikūprinimas į priekį.“
Dėl nepakankamo judėjimo slanksteliuose kaupiasi vadinamosios „druskos“ – tai yra kaulinės ataugos (osteofitai). Dažniausi simptomai pasireiškia ne tik kaip „našlės kupros“ laikysena.
„Blogiau, kai kiekviena iš minėtų patologijų pradeda spausti nugaros nervų šakneles ir formuojasi kaklo išvaržos. Tuomet rankos silpsta, tirpsta, trūksta jėgos laikant sunkesnius daiktus, dilgčioja pirštai ir dažnai prisideda riešo tuneliniai sindromai – visa „puokštė“ problemų“, – teigia kineziterapeutas.
Kaip išvengti „našlės kupros“?
Jo teigimu, šių pasekmių galima išvengti, jeigu reguliariai atliekami kineziterapijos pratimai, daromos pertraukos dirbant prie kompiuterio. Kai kupra formuojasi, į tai reikia atkreipti dėmesį kuo anksčiau, tikina J. Krutko – šeimos gydytojai dažnai siunčia į reabilitaciją:
„Tačiau šiais laikais, dėl ilgų eilių pas gydytojus, reabilitacija paskiriama po kelių mėnesių, o tada žmogui sunku ją suderinti su darbu ir jis visai nebeina į procedūras.
„Našlės kuprai“ dažnai neskiriama pakankamai dėmesio, nes ankstyvoje stadijoje ji netrukdo dirbti, nebent yra pažengusi stadija.
Žmonės nesikreipia į gydytojus vien dėl kupros, nors reikėtų – negydant formuojasi „našlės kupros“ pasekmės: antrinės patologijos, miofascialiniai uždegimai, dėl kurių skauda, svaigsta galva, atsiranda netgi skausmas kvėpuojant ar keliant rankas į viršų.“
Jeigu kupros pasekmės jau juntamos ne tik estetiškai, bet ir fiziškai, vien tik savigyda problemos nepašalinsite – reikalinga kineziterapeuto, masažuotojo pagalba, speciali korekcinė mankšta, tvirtina ekspertas.
„Vienas iš pratimų, padedančių nesikūprinti – užsidėti lazdą už pečių ir vaikščioti, pasilenkti į šalis. Šio pratimo metu išsitempia krūtinės raumenys, padidėja krūtinės ląsta, sumažėja susigūžimas, bet nesinešiosi lazdos visą laiką, todėl viena iš efektyvių priemonių palaikyti taisyklingą galvos ir stuburo padėtį darbo metu yra teipavimas.
Specialistas priklijuoja specialią lipnią juostą prie stuburo – kai žmogus pradeda kūprintis, juosta įtempia odą, ir žmogus pajunta, kai gūžiasi. Tai padeda sąmoningai grįžti į taisyklingą, ergonomišką darbinę padėtį.
Kitas svarbus pratimas, kurį galima atlikti darbe per pertrauką – viena ranka užsikabinti už kėdės krašto, o kūną ir galvą lenkti į priešingą pusę. Šio pratimo metu ištempiami kaklo raumenys, padidėja judesio amplitudė ir sumažėja stuburo osteochondrozės rizika“, – pataria kineziterapeutas.
„Našlės kuprai“ šalinti taip pat efektyvi fizioterapija – TENS elektrodai dedami palei stuburą iš abiejų pusių ties mentėmis, rekomenduoja J. Krutko. TENS padeda sumažinti skausmą, pagerina medžiagų apykaitą, aktyvina mentės raumenis, kurie pas žmones, turinčius „našlės kuprą“, dažnai būna nusilpę:
„Mentės raumenis galima stiprinti ir pratimais, tačiau būtina konsultuotis su specialistu dėl teisingo jų atlikimo. Geriausia kreiptis į specialistus, turinčius EMG įrangą, kuri parodo galimą funkcinę asimetriją.“
Dažnas savigydos mitas ir realūs gydymo būdai
„Daugelis žmonių galvoja, kad kuprelę „pasigydys“ nusipirkę specialų diržą sprandui ir pečiams, tačiau padaro sau „meškos paslaugą“, nes kupra po to netgi padidėja.
Blogiausia, kai gatvėse matau vaikus su laikysenos korekciniais įtvarais – nors pečiai išsitiesia, tačiau kaklinė stuburo dalis dar labiau lenkiama į priekį“, – sako specialistas.
Pečių juostos vertinimą specialistas siūlo atlikti su EMG „Biofeedback“, raumenų aktyvumo vertinimo priemone. Tai viena pažangiausių vertinimo ir treniravimo priemonių, leidžiančių tiksliai nustatyti, kuri raumenų grupė yra silpna, o kuri – per daug įsitempusi.
„Elektrodai klijuojami tose vietose, kur formuojasi kuprelė. Tada pacientas prašomas atlikti kelis judesius rankomis ir galva, o detektoriai raumenų jėgos generuojamą signalą konvertuoja į vaizdinį grafiką. Ši priemonė parodo nusilpusius raumenis, pečių juostos asimetriją. Nustačius stiprinimo režimą, „biofeedback“ „pagauna“ silpnojo raumens darbą ir „padeda“ jam kokybiškai veikti.
Pavyzdžiui, jei žmogus yra dešiniarankis ir dirba kreivai pasisukęs prie rašomojo stalo, visas kūnas būna pasisukęs į kairę– susiformuoja kupra su posūkiu. Kineziterapijos metu, naudojant „biofeedback“, stebima mentės fiksacija, koreguojama rombinių raumenų veikla.
Privalumas dirbant su „Biofeedback“ tas, kad viskas stebima realiu laiku, tai yra, žmogus ir specialistas kartu mato, kaip simetriškai ar asimetriškai atliekamas judesys, kiek jėgos yra pečiuose, mentėje, krūtinėje, į kurį raumenį reikia sutelkti dėmesį, o kurį – atpalaiduoti“, – aiškina specialistas.
„Našlės kupra“ yra koreguojama, ypač ankstyvoje stadijoje, kai dar nėra susiformavusių osteofitų ar išvaržų. Kineziterapeuto teigimu, reguliari kineziterapija, laikysenos korekcija, ergonomikos laikymasis gali ženkliai sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Pasak jo, pažengusiose stadijose kupros visiškai panaikinti gali būti neįmanoma, tačiau galima stabilizuoti būklę, sumažinti skausmus, pagerinti judesių amplitudę ir užkirsti kelią komplikacijoms.
J. Krutko sako, jog prognozė labai priklauso nuo žmogaus pastangų – kuo aktyvesnis dalyvavimas gydyme, tuo geresni rezultatai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
