Islandų dokumentinė juosta Alytuje rodyta nemokamai. Prieš seansą mintimis apie filmą ir moterų autizmą dalijosi Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos narė Barbora Suisse, įdėjusi daug pastangų, kad 2019 m. sukurtas filmas atkeliautų į Lietuvą. Prieš seansą Barborą kalbino Alytuje veikiančios radijo stoties „FM99“ laidų vedėja Eglė Malinauskienė.
„Tai – jau antrasis panašus renginys mūsų mieste, – pasakoja viena iš jo organizatorių, Alytaus autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Klementina Gruzdienė. – Alytaus „Lietaus vaikų“ asociacija kartu su kitomis organizacijomis ėmėsi iniciatyvos miestiečius kviesti į kino seansus, kuriuose rodomi filmai apie autizmą ir kitas negalias, siūlyti diskutuoti, kalbėtis apie tai, ką reiškia būti kitokiam ir būti su kitokiu.“
Liepos mėnesį organizatoriai kino po atviru dangumi žiūrovams pasiūlė jaunimui aktualų filmą „Gerumo stebuklas“, kuriame nagrinėjama patyčių tema. Šį kartą žiūrovai sukviesti į kino teatrą „Dainava“. Klementina prisipažįsta pati nustebusi – visi nemokami bilietai į seansą buvo išgraibstyti. Beje, pasak jos, „Dainavos“ kino teatras yra draugiškas autistiškiems vaikams, organizuoja jiems specialius tylesnius seansus.
Edukacinės peržiūros
B. Suisse džiaugiasi, kad filmas „Nematomosios“ sujaudino Alytaus žiūrovus. „Deja, dėl šeimyninių aplinkybių išskubėjau namo ir neturėjau progos su žiūrovais pasikalbėti po peržiūros, bet mačiau atsiliepimų feisbuke – žmonės rašė, kad filmas patiko, sujaudino, kai kuriuos net iki ašarų. Tai filmas, kuris paliečia, jis ne tik apie autizmą, bet ir apie savęs atradimą ir priėmimą savęs tokio, koks esi, nepaisant negalios, fizinių ar elgesio skirtingumų, seksualinės orientacijos ir pan., – sako Barbora. – Gaila, kad žiūrovų salėje nebuvo jaunimo. Labai norėtųsi, kad filmas pasiektų jaunų merginų auditoriją, filmo herojų pateikiamos mintys joms turėtų būti ypač aktualios.“
Pasak B. Suisse, Alytuje įvyko vos trečioji islandų filmo peržiūra Lietuvoje (filmą buvo galima pamatyti tik internetu – „Žmonės Cinema“ platformoje, nes netrukus po jo premjeros Vilniuje kovo 7 d. buvo paskelbtas karantinas, ir renginių planus teko atidėti nežinia kuriam laikui: „Vasarą nedrąsiai pradėjom vėl organizuoti filmo peržiūras: liepos mėnesį filmą rodėme Kretingoje, dabar jį žiūrėjo alytiškiai. Įdėjom daug pastangų, kad filmą galėtume atsivežti į Lietuvą, filmo autoriai leido rengti nemokamas edukacines filmo peržiūras. Norim kuo plačiau jį paskleisti, norisi, kad žmonės pažintų moterų autizmą, pradėtų šia tema kalbėtis.“
Taip
Ne
Nežinau, man tai neaktualu
Barbora sako, kad jei leis situacija dėl koronaviruso pandemijos, edukacinės filmo peržiūros bus toliau organizuojamos. Dar pavasarį filmo peržiūrą norėjo suorganizuoti Vilniaus kolegija, jau tariamasi dėl seanso Vilniaus universiteto dėstytojams ir studentams – akademinėse bendruomenėse autistiškų moterų tikrai yra, tad filmą ten parodyti labai svarbu.
„Edukacines filmo peržiūras tikrai tęsim, jo turinys nesenstantis. Filmo premjera Islandijoje įvyko praėjusiais metais, tad kalbėdami apie moterų autizmą, galima sakyti, žengiam koja kojon su skandinavais, kurie autizmo srityje šiaip yra labai pažengę, mes nuo jų esame nutolę kokius 25 metus“, – sako B. Suisse.
Autistišką sūnų auginanti K. Gruzdienė prisipažįsta, kad jai pačiai filmas „Nematomosios“ atskleidė daug naujų dalykų: „Galvojama, kad autistai dažniausiai yra berniukai, bet iš tiesų yra daug autistiškų moterų, tik jos pačios to nežino, visuomenėje jaučiasi atstumtos. Filmas padėjo suprasti, ko moterys siekia norėdamos sužinoti savo diagnozę. Svarbu suvokti, kad tu kitoks ne dėl to, kad esi nevykėlis, bet kad tokia tavo prigimtis, dėl to nesi nė kiek mažiau vertingas. Kita vertus, filme nemačiau palūžusių, sužlugdytų moterų, supratau, kad Islandijoje autistiškiems asmenims teikiama pagalba, kurios šeimos Lietuvoje dažniausiai nesulaukia. Filmo kūrėjams išsiuntėme nuotraukų iš peržiūros Alytuje, kad žinotų, jog jų idėjos svarbios ir mums.“
B. Suisse išduoda paslaptį – kitų metų pradžioje, jei situacija bus palanki, „Lietaus vaikai“ žada pristatyti dar vieną filmą: „Tai nuostabus filmas apie autistišką berniuką iš Islandijos Brynjarą Karlą, iš lego kaladėlių pastačiusį didžiausią laivo „Titanikas“ repliką. Juostą sukūrė jo mama, viena iš filmo „Nematomosios“ autorių. Norim ir toliau siūlyti kalbėtis apie autizmą rodydami įdomias istorijas, nes žmonės pavargo nuo sausos teorijos, paskaitų, o filmai yra visiems priimtinas formatas, leidžiantis kurti dialogą.“
Pilietinė iniciatyva
Pasak K. Gruzdienės, rugpjūčio 27 d. alytiškių laukia dar vienas renginys – filmo apie autistiškus vaikus ir jų sunkumus mokykloje peržiūra. Į renginį kviesti autistiškiems vaikams draugiškos Dovilų mokyklos direktorius Arūnas Grimalis ir mokytoja Svaja Venckienė, bet susitikimas su jais perkeltas į rudenį. Šį kartą su alytiškiais savo patirtimi dalysis Alytaus „Drevinuko“ mokyklos-darželio mokytojos, taikančios įtraukiojo ugdymo metodus.
Tą pačią dieną Alytaus miesto savivaldybės Šeimos komisija su miesto gyventojais pasidalys labai svarbia informacija apie pirmąją pagalbą šeimoms, auginančioms autizmo spektro sutrikimą turinčius vaikus. „Tėvai sužinos, kokia pagalba teikiama, kur kreiptis. Aš pati priklausau Šeimos komisijai, labai džiaugiuosi, kad pagaliau tėvai turės informaciją, nebus palikti su „Google“, – sako pašnekovė.
Ji tikisi, kad prasidėjus mokslo metams prie mieste kilusios iniciatyvos aktyviai prisijungs mokytojai: „Filmą „Nematomosios“ žiūrėjo daug mokytojų, pakviečiau juos prisidėti prie šios veiklos, organizuoti edukacines klasės valandėles – kartu su mokiniais žiūrėti filmus ir kalbėtis apie patyčių priežastis, negalias, toleranciją. Jei bus poreikis, galėsim mokykloms pasiūlyti filmų, surasti pašnekovų.“
Paklausta, kam kilo idėja organizuoti tokias filmų peržiūras, Klementina sako, kad, matyt, panaši mintis vienu metu kilo keliems organizatoriams, tarp jų – Alytaus asociacijos „Lietaus vaikai“ aktyvistų, keletas Alytaus miesto savivaldybės tarybos narių, didelis būrys švietimo, kultūros darbuotojų ir daugelis kitų. Prie iniciatyvos prisijungė ir miesto psichologinės, pedagoginės tarnybos, Alytaus bendruomenių centras, teatras, radijas ir kitos įstaigos ir organizacijos.
„Pavyzdžiui, Alytuje viešint Barborai, mus priėmė Vaikų ir paauglių psichikos dienos stacionaro ir Vaikų ankstyvosios raidos reabilitacijos dienos stacionaro darbuotojai, radijo stotis „FM99“ Barborą pakvietė į tiesioginę laidą, – pasakoja Klementina. – Daugelis prisidėjo, ir tai labai gražu, nes tai – ne finansinės paramos projektas, kai parašai paraišką, gauni pinigų ir vykdai, tai – visiškai pilietinė iniciatyva, vadinasi, daugelis matė jos prasmę ir reikalingumą. Pavasarį Alytuje virė aistros dėl uždaromų įtraukių mokyklų, ir alytiškiai tam pasipriešino. Rudenį iš remontuojamos specialiosios mokyklos sunkią negalią turintys vaikai ateis į bendrojo ugdymo mokyklą. Net neabejoju, kad ją lankančių vaikų tėvams kyla labai daug klausimų. Tikim, kad mūsų filmų peržiūros suteikia galimybę kalbėtis apie tikras ir išgalvotas tėvų baimes. Nesam tokie naivūs ir nemanom, kad viskas staiga pasikeis, bet tikime, kad reikia susirinkti ir kalbėtis, bendrauti. Baimės kyla iš nežinojimo.“
Kad įtrauktis vyktų sėkmingai, turim prisidėti visi
Alytaus „Lietaus vaikų“ asociacijos vadovė sako, jog autistiškus vaikus auginantys tėvai nori būti naudingi Alytaus bendruomenei, siekia, kad bendruomenė suprastų, jog kitoks – nereiškia blogesnis.
„Anksčiau kalbėjom, kad visuomenei reikia mokytis priimti kitokius vaikus, o dabar manom, kad tiesiog reikia mokytis priimti įvairovę, mokytis būti kartu, o jei kyla nerimas, būtina apie tai kalbėtis. Todėl labai džiaugiuosi, kad prie mūsų kvietimo kalbėtis prisideda visas miestas. Tikrai nenorėčiau, kad mano gimtas miestas garsėtų kaip nepakantus įvairovei“, – sako Klementina.
Ji tikisi, kad alytiškių pavyzdys įkvėps panašius renginius organizuoti ir kitose savivaldybėse, ir tikina, kad tam nereikia didelių organizacinių ir materialinių resursų: „Organizuojant filmų peržiūras nieko ilgai nereikėjo prašyti: kas sėdmaišius paskolino, kas aparatūrą, pasirodo, aplinkui yra labai daug palaikančių draugų.“
Pasak K. Gruzdienės, kadangi įsigaliojus Švietimo įstatymo pataisoms jau po kelerių metų bendrojo ugdymo mokyklos privalės priimti negalią turinčius vaikus, tam turi ruoštis pačios bendruomenės. „Kad įtrauktis vyktų sėkmingai, turim prisidėti visi, negalim laukti, kada valdžia įgyvendins įtraukumo principus, turim ir patys savo namų darbus pasidaryti“, – sako pašnekovė.
Klementina priduria, kad Alytaus „Lietaus vaikų“ asociacija alytiškiams žada dar vieną puikią progą susitikti – „Laisvės TV“ rugpjūčio 29 d. Alytuje organizuoja Laisvės pikniką, kuriame prisistatys ir asociacija „Lietaus vaikai“.
Straipsnio autorė: Sigita Inčiūrienė.
