REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
16
Viktorija ir Agata dalyvavo atrankinėje projekto „Draugystė veža“ kelionėje į Trakus.  (VšĮ „Baltijos ugdymo centras“ nuotr.)
Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio

Turėti draugą, kuriuo gali pasitikėti – labai svarbu, o ką jau kalbėti apie negalią turintį žmogų, kuriam tokio draugo ir pagalbos dažnai reikia kur kas labiau.

16
Skaityk lengvai

Turėti draugą, kuriuo gali pasitikėti – labai svarbu, o ką jau kalbėti apie negalią turintį žmogų, kuriam tokio draugo ir pagalbos dažnai reikia kur kas labiau.

REKLAMA
Skaityk lengvai
REKLAMA
REKLAMA

Jau ketvirtus metus vykdomas projektas „Draugystė veža“ siekia visuomenę supažindinti su negalią turinčių žmonių kasdienybe, parodyti problemas, su kuriomis jie susiduria, pristatyti stereotipus laužančias draugystės istorijas.

REKLAMA

Šiemet projektas startavo sausio pradžioje ir vyks 5 savaites, jame dalyvaujančios 15 porų dalysis įdomiausiomis savo draugystės istorijomis. Finalą pasiekusios 3 nugalėtojų poros bus apdovanotos kelione į Izraelį ir dalyvaus ten vyksiančiame „Eurovizijos“ pusfinalyje, kuriame pasirodys Lietuvos atstovai.

„Draugystė veža“ skatina atsiskleisti ir pildyti savo svajones

Kaip pasakoja viena iš projekto „Draugystė veža“ organizatorių Žydrė Gedrimaitė, projekto tikslas – negalią turinčius žmones skatinti neužsidaryti ir išbandyti naujus dalykus, bendrauti, pažinti pasaulį, o svarbiausia – turėti svajonių ir jų siekti. Deja, neretai ypač sunkią negalią turintys žmonės neturi sveikų draugų, yra užsidarę nuo išorinio pasaulio ir dažnai nesiryžta kur nors keliauti ar ko nors imtis.

REKLAMA
REKLAMA

„Mūsų dalyviams sakau, kad reikia nebijoti laužyti stereotipus, pasiryžti daryti tai, ką nori, ir įgyvendinti savo svajones. Na, o svarbiausia – būti ryžtingiems, drąsiems ir kalbėti apie tai garsiai, dalytis savo istorijomis ir mintimis. Galbūt jas išgirs žmogus, kuriam tetrūksta tos laiku ir vietoje išsakytos panašaus likimo žmogaus minties, parodyto ryžto, kad pats galėtų pakeisti savo gyvenimą ir įgytų pasitikėjimo savimi“, – pasakoja Ž. Gedrimaitė.

Žydrė sako, kad labai smagu matyti, kaip projekte žmonės atsiveria, tampa laisvesni ir patys pasisemia tokių emocijų, apie kurias net nebuvo pagalvoję. „Pamenu, projekte dalyvavo pora, vienas iš jos turėjo tikrai sunkią negalią – buvo paralyžiuotas, sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje ir vos kalbėjo. Per projekte vykdytas veiklas jis tarsi nušvito – ėmė bendrauti, juokauti, nuolatos šypsojosi. Net jo žmona sakė, kad seniai jau matė jį tokį“, – įspūdžiais dalijasi pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Žydrei pritaria ir šiais metais projekte dalyvaujanti Viktorija Ruliova, jau 6 metus gyvenanti su mamos dovanotu inkstu. Ji sako, kad dalyvauti projekte ją paskatino praėjusiais metais projektą laimėjusių Vidos ir Dariaus iš organizacijos „Gyvastis“ pavyzdys, jų emocingi atsiliepimai apie šiltą projekto atmosferą ir net magiškas jo galias.

„Šią savaitę Trakuose vyko atrankinė projekto kelionė. Per šią išvyką Trakus pamačiau visai kitomis akimis, o dar smagiau, kad susipažinau su naujais žmonėmis. Akcijoje dalyvauju su savo drauge Agata, su kuria jau daugiau kaip 4 metai bendraujame ir jau beveik metus kartu nuomojamės butą, tad esame labai gerai pažįstamos ir artimos. Spėju, Agata pirmą kartą bendravo su sunkią negalią turinčiais žmonėmis, bet, kaip pati prisipažino, ji to net nepastebėjo ir nesureikšmino, nes svarbiausia – puikiai praleistas laikas kartu su visais ir nauja užsimezgusi draugystė“, – savo įspūdžiais iš atrankinės kelionės dalijasi Viktorija.

REKLAMA

Bendravimas su neįgaliaisiais skatina keistis sveikuosius

Dažniausiai visuomenėje susiduriama su nuostata, kad sveikieji bijo bendrauti su negalią turinčiais žmonėmis, nes bijo juos įžeisti, pasielgti netinkamai ar jiems jų tiesiog gaila. Ž. Gedrimaitė sako, kad taip neturėtų būti – visi mes esame tokie patys žmonės, tik kai kuriems reikia šiek tiek specialesnių priemonių ir pagal poreikius pritaikytos aplinkos. Vis dėlto moteris pastebi, kad požiūris į negalią, į sergančius žmones tikrai ima keistis.

„Žinoma, vis dar pasitaiko, kad žmonės, kurie niekada nesusiduria su neįgaliaisiais, nežino, kaip su jais elgtis ir kaip į juos reaguoti, bet pastebiu, kad visuomenė darosi sąmoningesnė. Gal pokyčiai vyksta ne taip greit, kaip norėtųsi, bet vis dėlto viskas gerėja“, – džiaugiasi Ž. Gedrimaitė.

REKLAMA

Žydrė sako, kad organizatoriams smagu stebėti, kaip projekto „Draugystė veža“ dalyviai keičia vieni kitų požiūrį. Turintieji negalią, bendraudami su sveikesniais už save, pasitempia, nori nuveikti ką nors nauja, pasiryžta savo gyvenime ką nors keisti. Keičiasi ir sveikųjų požiūris į negalią turinčius draugus, o ypač kinta ryšys tarp sveiko ir negalią turinčio žmogaus, stiprėja jų tarpusavio santykiai, šie pokyčiai keičia jų bendravimą ir pasibaigus projektui.

Projektas vykdomas jau ketveri metai

VšĮ Baltijos ugdymo centras ir Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektą „Draugystė veža“ vykdo jau ketvirtą kartą. Organizatoriai džiaugiasi, kad kasmet vis daugėja norinčių jame dalyvauti. Ž. Gedrimaitė sako, kad jo dalyviams didelė dovana – pats dalyvavimas, gautos emocijos ir atrasti draugai, kurie, kaip byloja kelerių metų projekto patirtis, lieka ilgam.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šiemet dalyvauti projekte itin skatinami vadinamąją nematomą negalią turintys žmonės, kurie, kaip manoma, patiria dar didesnį psichologinį diskomfortą, nes žmonės, nematydami negalios, neretai mano, kad jie manipuliuoja savo liga.

Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė sako, kad bet kokią negalią turinčiam žmogui dalyvauti tokio pobūdžio projekte labai naudinga, o dar naudingiau su jų istorijomis susipažinti likusiai visuomenės daliai.

„Praėjusiais metais projektas sulaukė didžiulio dėmesio, vadinasi, jis naudingas ne tik patiems dalyvaujantiems, bet ir visuomenės nariams, kurie gali iš arti pamatyti, kaip gyvena negalią turintys žmonės, daugiau sužino apie įvairias negalias. Svarbiausia, visuomenė pamato, kad negalią turintys žmonės turi tokias pat galimybes kaip ir sveikieji, o kartais gali padaryti netgi daugiau – tai atveria akis visiems“, – projekto sėkme džiaugiasi A. Kandratavičienė.

REKLAMA

Straipsnio autorė: Ieva Meškauskaitė

 

Kuris garsus tapytojas kentėjo nuo bipolinio afektinio sutrikimo (maniakinės depresijos)?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Claudas Monet
Vincentas van Gogas
Pablo Picasso
BALSUOTI
REZULTATAI
Kuris garsus tapytojas kentėjo nuo bipolinio afektinio sutrikimo (maniakinės depresijos)?
Claudas Monet
7.6%
Vincentas van Gogas
61.3%
Pablo Picasso
30.3%
Balsavo: 601

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų