Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2019.01.26 09:45

Turėti draugą, kuriuo gali pasitikėti – labai svarbu, o ką jau kalbėti apie negalią turintį žmogų, kuriam tokio draugo ir pagalbos dažnai reikia kur kas labiau.

Viktorija ir Agata dalyvavo atrankinėje projekto „Draugystė veža“ kelionėje į Trakus.  (VšĮ „Baltijos ugdymo centras“ nuotr.)

Viktorija ir Agata dalyvavo atrankinėje projekto „Draugystė veža“ kelionėje į Trakus. (VšĮ „Baltijos ugdymo centras“ nuotr.)

Jau ketvirtus metus vykdomas projektas „Draugystė veža“ siekia visuomenę supažindinti su negalią turinčių žmonių kasdienybe, parodyti problemas, su kuriomis jie susiduria, pristatyti stereotipus laužančias draugystės istorijas.

Šiemet projektas startavo sausio pradžioje ir vyks 5 savaites, jame dalyvaujančios 15 porų dalysis įdomiausiomis savo draugystės istorijomis. Finalą pasiekusios 3 nugalėtojų poros bus apdovanotos kelione į Izraelį ir dalyvaus ten vyksiančiame „Eurovizijos“ pusfinalyje, kuriame pasirodys Lietuvos atstovai.

REKLAMA

„Draugystė veža“ skatina atsiskleisti ir pildyti savo svajones

Kaip pasakoja viena iš projekto „Draugystė veža“ organizatorių Žydrė Gedrimaitė, projekto tikslas – negalią turinčius žmones skatinti neužsidaryti ir išbandyti naujus dalykus, bendrauti, pažinti pasaulį, o svarbiausia – turėti svajonių ir jų siekti. Deja, neretai ypač sunkią negalią turintys žmonės neturi sveikų draugų, yra užsidarę nuo išorinio pasaulio ir dažnai nesiryžta kur nors keliauti ar ko nors imtis.

„Mūsų dalyviams sakau, kad reikia nebijoti laužyti stereotipus, pasiryžti daryti tai, ką nori, ir įgyvendinti savo svajones. Na, o svarbiausia – būti ryžtingiems, drąsiems ir kalbėti apie tai garsiai, dalytis savo istorijomis ir mintimis. Galbūt jas išgirs žmogus, kuriam tetrūksta tos laiku ir vietoje išsakytos panašaus likimo žmogaus minties, parodyto ryžto, kad pats galėtų pakeisti savo gyvenimą ir įgytų pasitikėjimo savimi“, – pasakoja Ž. Gedrimaitė.

Žydrė sako, kad labai smagu matyti, kaip projekte žmonės atsiveria, tampa laisvesni ir patys pasisemia tokių emocijų, apie kurias net nebuvo pagalvoję. „Pamenu, projekte dalyvavo pora, vienas iš jos turėjo tikrai sunkią negalią – buvo paralyžiuotas, sėdėjo neįgaliojo vežimėlyje ir vos kalbėjo. Per projekte vykdytas veiklas jis tarsi nušvito – ėmė bendrauti, juokauti, nuolatos šypsojosi. Net jo žmona sakė, kad seniai jau matė jį tokį“, – įspūdžiais dalijasi pašnekovė.

Žydrei pritaria ir šiais metais projekte dalyvaujanti Viktorija Ruliova, jau 6 metus gyvenanti su mamos dovanotu inkstu. Ji sako, kad dalyvauti projekte ją paskatino praėjusiais metais projektą laimėjusių Vidos ir Dariaus iš organizacijos „Gyvastis“ pavyzdys, jų emocingi atsiliepimai apie šiltą projekto atmosferą ir net magiškas jo galias.

REKLAMA

„Šią savaitę Trakuose vyko atrankinė projekto kelionė. Per šią išvyką Trakus pamačiau visai kitomis akimis, o dar smagiau, kad susipažinau su naujais žmonėmis. Akcijoje dalyvauju su savo drauge Agata, su kuria jau daugiau kaip 4 metai bendraujame ir jau beveik metus kartu nuomojamės butą, tad esame labai gerai pažįstamos ir artimos. Spėju, Agata pirmą kartą bendravo su sunkią negalią turinčiais žmonėmis, bet, kaip pati prisipažino, ji to net nepastebėjo ir nesureikšmino, nes svarbiausia – puikiai praleistas laikas kartu su visais ir nauja užsimezgusi draugystė“, – savo įspūdžiais iš atrankinės kelionės dalijasi Viktorija.

Bendravimas su neįgaliaisiais skatina keistis sveikuosius

Dažniausiai visuomenėje susiduriama su nuostata, kad sveikieji bijo bendrauti su negalią turinčiais žmonėmis, nes bijo juos įžeisti, pasielgti netinkamai ar jiems jų tiesiog gaila. Ž. Gedrimaitė sako, kad taip neturėtų būti – visi mes esame tokie patys žmonės, tik kai kuriems reikia šiek tiek specialesnių priemonių ir pagal poreikius pritaikytos aplinkos. Vis dėlto moteris pastebi, kad požiūris į negalią, į sergančius žmones tikrai ima keistis.

„Žinoma, vis dar pasitaiko, kad žmonės, kurie niekada nesusiduria su neįgaliaisiais, nežino, kaip su jais elgtis ir kaip į juos reaguoti, bet pastebiu, kad visuomenė darosi sąmoningesnė. Gal pokyčiai vyksta ne taip greit, kaip norėtųsi, bet vis dėlto viskas gerėja“, – džiaugiasi Ž. Gedrimaitė.

Žydrė sako, kad organizatoriams smagu stebėti, kaip projekto „Draugystė veža“ dalyviai keičia vieni kitų požiūrį. Turintieji negalią, bendraudami su sveikesniais už save, pasitempia, nori nuveikti ką nors nauja, pasiryžta savo gyvenime ką nors keisti. Keičiasi ir sveikųjų požiūris į negalią turinčius draugus, o ypač kinta ryšys tarp sveiko ir negalią turinčio žmogaus, stiprėja jų tarpusavio santykiai, šie pokyčiai keičia jų bendravimą ir pasibaigus projektui.

REKLAMA

Projektas vykdomas jau ketveri metai

VšĮ Baltijos ugdymo centras ir Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos projektą „Draugystė veža“ vykdo jau ketvirtą kartą. Organizatoriai džiaugiasi, kad kasmet vis daugėja norinčių jame dalyvauti. Ž. Gedrimaitė sako, kad jo dalyviams didelė dovana – pats dalyvavimas, gautos emocijos ir atrasti draugai, kurie, kaip byloja kelerių metų projekto patirtis, lieka ilgam.

Šiemet dalyvauti projekte itin skatinami vadinamąją nematomą negalią turintys žmonės, kurie, kaip manoma, patiria dar didesnį psichologinį diskomfortą, nes žmonės, nematydami negalios, neretai mano, kad jie manipuliuoja savo liga.

Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė sako, kad bet kokią negalią turinčiam žmogui dalyvauti tokio pobūdžio projekte labai naudinga, o dar naudingiau su jų istorijomis susipažinti likusiai visuomenės daliai.

„Praėjusiais metais projektas sulaukė didžiulio dėmesio, vadinasi, jis naudingas ne tik patiems dalyvaujantiems, bet ir visuomenės nariams, kurie gali iš arti pamatyti, kaip gyvena negalią turintys žmonės, daugiau sužino apie įvairias negalias. Svarbiausia, visuomenė pamato, kad negalią turintys žmonės turi tokias pat galimybes kaip ir sveikieji, o kartais gali padaryti netgi daugiau – tai atveria akis visiems“, – projekto sėkme džiaugiasi A. Kandratavičienė.

Straipsnio autorė: Ieva Meškauskaitė

 

Kuris garsus tapytojas kentėjo nuo bipolinio afektinio sutrikimo (maniakinės depresijos)?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Claudas Monet
Vincentas van Gogas
Pablo Picasso
BALSUOTI
REZULTATAI
Kuris garsus tapytojas kentėjo nuo bipolinio afektinio sutrikimo (maniakinės depresijos)?
Claudas Monet
9%
Vincentas van Gogas
65,2%
Pablo Picasso
24,7%

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Po paviešinto įrašo, kaip pareigūnas elgėsi su mokyklinuke – šis atleistas
DABAR RODOMA
Po paviešinto įrašo, kaip pareigūnas elgėsi su mokyklinuke – šis atleistas
DABAR RODOMA
Namų kieme radę „dovaną“ šeima pežiūrėjo įrašą – negalėjo patikėti
DABAR RODOMA
Savo kieme dirbęs vyras tapo sensacija: įrašas priverčia aiktelėti
DABAR RODOMA
Lietuvos žurnalistų krepšinio čempionai – TV3 komanda!
DABAR RODOMA
NBA nakties epizodų TOP 5
DABAR RODOMA
Įspūdingi Ziono Williamsono žaidimo epizodai NBA ikisezoninėse varžybose
DABAR RODOMA
Moteris manė, kad namuose vaidenasi: tiesa pasirodė visai kitokia
DABAR RODOMA
Kamerų įrašas atskleidė moterų sąmokslą: apsvaigino vyrą ir juo pasinaudojo
DABAR RODOMA
Šiurpą keliantis reginys: vyras kameromis užfiksavo neįprastą reiškinį
DABAR RODOMA
100-metį atšventusios dvynės atskleidė paprastą savo ilgo gyvenimo paslaptį
REKLAMA
Parodoje pristatytas „VDL Futura“, kuriuo vienu metu gali saugiai važiuoti 14 žmonių neįgaliojo vežimėliuose.  Linos Jakubauskienės nuotr.
Vakar pasibaigusioje didžiausioje pasaulyje Briuselyje vykusioje parodoje „Busworld Europe“ tradiciškai daug dėmesio skirta negalią turintiems žmonėms. Su liftu neįgaliesiems – ...
Praktinėje seminaro dalyje buvo išbandomos naujausios technologijos, skirtos specialiųjų formatų leidiniams skaityti. Lietuvos aklųjų bibliotekos archyvo nuotr.
Apie Marakešo sutartį, leidžiančią valstybėms ar įgaliotoms jų institucijoms – bibliotekoms, švietimo įstaigoms – laisvai, nepaisant sienų ir tose šalyse veikiančių autorių ...
Aldoną ramina tai, kad jos sūnus gyvena kituose. Andželikos Leikuvienės nuotr.
Prezidentūroje Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ kvietimu susirinko donorų artimieji, medikai, slaugytojai, pacientai ir organų donorystės skleidėjai. Padėkos renginyje įteiktos ...
Sanna Karosas sako, kad Iva į jos gyvenimą atnešė dar daugiau džiaugsmo. Sannos Karosas asmeninio archyvo nuotr.
Sanna Karosas – laiminga keturių vaikų mama, LCC tarptautinio universiteto Klaipėdoje dėstytoja ir, kaip ji mėgsta prisistatyti, meilės imigrantė – būdama 20-ies sutiko savo ...
 Irenai Žemaitienei gyvenimo džiaugsmo niekada netrūksta. Nijolės Zenkevičiūtės nuotr.
Kai pakilau atsisveikinti, Irena Žemaitienė dar sykį priminė, kad labai nori lankyti šokių studiją, kurioje šokti mokytųsi judantys neįgaliojo vežimėliu.  Tą akimirką ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų