Šįkart virtualiai keliaujame į tolimąjį Seulą. Ten daugiau nei 6 metus gyvena Modesta Naciūtė. Mergina dar prieš išvykstant davė sau peno pasvarstyti, jog jeigu nepatiks, galės grįžti, todėl net lagaminą susikrovė mėnesiui. Tačiau viskas pasisuko taip, kaip net pati nesitikėjo.
„Patiko – yra ne tas žodis. Mane nuo pačios pirmos dienos Pietų Korėja pasitiko su tokiais nuotykiais, kad aš supratau, jog čia gali būti įdomu. Taip įdomu, kad gali pamiršt kvėpuot“,- pasakojo M.Naciūtė.
Atskridusi sekmadienį, pirmadienį mergina jau turėjo žingsniuoti į paskaitas. O čia ją užpuolė gripas.
„Lėktuve pasigavau peršalimą ar gripą. Su tokia sveikata atėjau į pirmą paskaitą, bandau suprasti, o paskaitos vidury ji man sako, kodėl tu man į akis žiūri. Man toks elementarus pamąstymas- o tai kur aš turiu žiūrėt, kai klausausi? Paaiškėjo, kad čia iššūkis žiūrėti į akis. Pirmom dienom užšoki ant tokių minų, kad nebežinai kaip čia gyvent“,- prisiminė M.Naciūtė.
Taip mergina per minas Pietų Korėjoje bėgioja jau septintus metus. Nepaisant to, prisipažino iki šiol atrandanti kultūrinius skirtumus, kurių dar nežinojo iki tol.
„Tų kultūrinių minų yra tiek, kad net nežinau. Tarkim, man grįžus į Lietuvą labai užkliūva, kai žmonės sako „ne“. O Korėjoj yra taip ir taip, tik tai vienas „taip“ yra „ne“. Reikia labai išjausti, kada sako taip, o kada ne“,- pasakojo M.Naciūtė.
Taip pat ji pažymėjo, jog Korėjoje tik tarp draugų yra neapsakomas atvirumas, tuo metu darbinėje aplinkoje viskas pateikiama itin mandagiai.
Kaip tiesmukai su tavimi bendrauja draugai, taip greitai vystosi Seulas, pasakojo Modesta.
„Pavyzdžiui išvažiavai 2 mėnesiams į Lietuvą grįžai, o čia jau pakeista metro mokėjimo sistema – viskas automatizuota. Miestas itin sparčiai vystosi. Tačiau tai baisus vizualiai miestas, chaosas visur“,- pasakojo M.Naciūtė.
O 7 metus, kaip pati sako užsibuvo, nes įdomiau.
„Grįžti į Lietuvą porai mėnesių vasarą, pabūni ir vėl nori atgal. Nuotykių norisi“,- šypsojosi mergina.
Parengė Monika Burvytė
