Sakoma, kvaila galva – vargas kojoms, nes joms tenka nešioti papildomą svorį ir nuolat vaikščioti šen bei ten, kai kažką pamirštame. Bet tai dar ne viskas. Prasta atmintis, dėmesio trūkumas, išsiderinusi smegenų veikla – bėda ir pačiai galvai: tenka daug mąstyti ir patirti įtampą, o rezultatas – šnipštas.
Kaip pagerinti atmintį ir mankštinti smegenis? Pasirodo, tai ne taip jau sudėtinga, o neretai netgi malonu!
Sportuokite. Sportas, mankšta, aktyvi fizinė veikla teigiamai veikia ne tik jūsų širdį, bet ir smegenis: greitėja viso kūno kraujo apykaita, mažėja kraujospūdis, palengva dingsta viršsvoris. Į smegenis patenka daugiau deguonies ir maisto medžiagų, o tai užtikrina optimalias šio organo funkcijas.
Valgykite į sveikatą. Nuo širdies ligų sauganti dieta, kurioje apstu šviežių daržovių ir vaisių, produktų, turinčių omega-3 riebalų rūgščių, bei neskaldytų grūdų, taip pat teigiamai veikia jūsų pažintinius gebėjimus. Vaisiai ir daržovės, kuriuose daug vitaminų ir mineralų, padeda palaikyti tinkamą cheminių medžiagų balansą smegenyse – juose esantys fitochemikalai aktyvina smegenų veiklą, omega-3 rūgštys padeda išlaikyti smegenų ląstelių struktūrą ir užtikrina šio organo funkcijas. Kofeinas taip pat laikomas vienu pozityvių stimuliatorių, leidžiančių lengviau sutelkti dėmesį. Tiesa, jį vartoti reikėtų saikingai, ne daugiau kaip 300 mg per dieną. Ir nepamirškite gerti daug vandens!
Nauja veikla. Svarbiausia – nauja. Mokykitės užsienio kalbos, pradėkite groti nauju instrumentu. Ši veikla – tai atminties mankšta: kuo aktyviau naudosite smegenis, tuo geriau jos veiks. Bet kokia veikla, kuri priverčia jus galvoti, padeda augti naujoms smegenų ląstelėms. Taigi jei kol kas dar neapsisprendėte, ką norėtumėte studijuoti ar ko pasimokyti, pamėginkite sudoku, kryžiažodžius, dėliones, erdvinius galvosūkius.
Pertraukėlė. Atsipalaidavimas ir ramybė taip pat gerina smegenų veiklą. Streso hormonai išsiskiria organizmui patyrus psichologinę arba fizinę įtampą, kuri neigiamai veikia smegenų funkcijas, ypač atmintį. Miego stygius taip pat slopina smegenų veiklą, tampa sunkiau sukoncentruoti dėmesį, todėl venkite įtampos arba išmokite ramiau reaguoti į stresines situacijas, miegokite ne mažiau kaip 7–8 valandas. Be to, kad ir kaip užsiėmusi būtumėte, kasdien skirkite po 30–60 minučių poilsiui. Išjunkite telefoną, kompiuterį, užsiimkite ramia, atpalaiduojama veikla, dar geriau – pabūkite gryname ore. Be abejo, visiškai atsikratyti varginančių minčių nepavyks, bet laikykitės taisyklės: kai ilsitės, stenkitės nedaryti kelių darbų vienu metu. Jei užsisvajoję stebite krintančias snaiges – vykite šalin mintis apie šios dienos vakarienę, jeigu einate sparčiu žingsniu per parką – neplepėkite telefonu, ir panašiai.
Bendraukite. Plėskite savo draugų ir pažįstamų ratą, susitikite su naujais žmonėmis. Kaip tai padaryti? Net jei nesate labai komunikabilus asmuo, galite susirasti bendraminčių: užsirašykite į fotografijos mėgėjų klubą, lankykitės parodose, jus dominančius temą aptarkite interneto forumuose. Bendraudami su kitais žmonėmis, aiškindami jiems savo poziciją vienais ar kitais klausimais, treniruojate smegenis, galvojate argumentus, kaip geriau pagrįsti savo nuomonę ar paneigti oponento frazes.
Nusiteikite pozityviai. Produktyviai protinei veiklai labai svarbios ir teigiamos emocijos bei mintys. Paaukokite keletą minučių per dieną, kad paanalizuotumėte savo mintis ir paieškotumėte priežasčių, dėl kurių turėtumėte jaustis laimingi. Gerai nuteikiančios emocijos privers pasijusti ne tik laimingesniais, bet ir protingesniais.
Šiuolaikinių technologijų – su saiku. Atlikę studijas mokslininkai įrodė, kad darbuotojai, kurie sutelkia dėmesį į telefono skambučius, nuolat tikrina trumpąsias žinutes ar naršo internete dėl nereikšmingų dalykų, ne tik gaišta darbo laiką, bet ir išnaudoja didesniąją dalį intelekto potencialo, todėl greičiau pavargsta, smunka jų produktyvumas.
Parašysite – prisiminsite. Stenkitės svarbius dalykus žymėtis, ir kuo įvairesniais būdais. Ne, tai nepavers jūsų besmegeniu robotu, aklai vykdančiu tai, kas parašyta, tik išvaduos smegenis nuo pastangų nuolat prisiminti atsitiktinę informaciją, reikalingą tik tą akimirką. Taigi smulkų ir aiškų darbo planą pasižymėkite kalendoriuje, namų ruošos darbus – ant lapelio, priklijuoto prie šaldytuvo, specifinius priminimus – kitose strateginėse vietose. Pavyzdžiui, jei rytoj išeidami iš namų privalote pasiimti dokumentus – priminkite sau apie tai ir prie durų priklijuokite ryškų lapelį. Taip bus kur kas paprasčiau, nei iš vakaro jaudintis, o ryte jau pusiaukelėje į darbą susigriebti, kad pamiršote.
Esate tai, ką valgote, o jūsų smegenys – ne išimtis. Moksliniai tyrimai parodė, kad maistas, kuriame gausu vitaminų B, C, E ir beta karoteno, gerina ir stiprina atmintį bei protinius gebėjimus. Prieš svarbų rytinį susitikimą rekomenduojama valgyti baltymingus pusryčius. Jie pakels serotonino lygį organizme, o tai nuteiks ryžtingai bei kovingai. Jei pusiaudienį jaučiatės pavargę, suglebę, pabandykite pakelti serotonino kiekį maža porcija angliavandenių, pvz., suvalgykite vaisių arba išgerkite sulčių.
Paprasti patarimai neužmirštuolėms
• Jei bandote atsiminti ką nors svarbaus – užsimerkite. Atsimerkus papildomai apkraunamos smegenys, todėl sunkiau prisimenama informacija.
• Kad prisimintumėte žmogaus vardą, sutelkite dėmesį į tai, kaip jis ar ji atrodo, susiekite su kokia nors istorija ar vaizdu, padėsiančiu atsiminti. Tai ypač pravartu, kai jums pristato keletą žmonių iš karto. Būtinai pakartokite šį vardą balsu („Malonu susipažinti, ponia Gerimante.“).
• Jei turite atsiminti ilgą sąrašą (pavyzdžiui, pirkinių ar vardų), sukurkite atminties medį savo mintyse. Suskirstykite dalykus tam tikromis grupėmis ir pasistenkite atsiminti, kiek „vienetų“ kiekvienai grupei priklauso.
• Vienas paprasčiausių būdų įsiminti trumpą, bet reikalingą informaciją – sugalvoti trumpų žodžių ar sakinių iš pirmųjų raidžių. Pavyzdžiui, jei jums sunku įsiminti savo telefono PIN kodą 6873, žvilgtelėkite į pirmąsias šių skaičių raides – jos sudaro gražų ištiktuką ŠAST!
• Bet kokia rutina ir nusistovėjusi tvarka palengvina gyvenimą, bet kartu ir priverčia įjungti savotišką autopiloto režimą: daugelį dalykų darote negalvodami. Kad paskatintume smegenis vėl dirbti aktyviau, kartkartėmis keiskite ką nors savo įprastoje dienotvarkėje: vykite į darbą kitu maršrutu, pirma atlikite darbus, kuriuos paprastai darydavote po pietų, tik tada imkitės rytinių, ir taip toliau.
• Ieškokite atsakymų ne tik internete – pernelyg lengvai rastas, jis neišlieka jūsų atmintyje. Tad jei turite laiko, ieškokite informacijos enciklopedijose, žurnaluose, klauskite draugų. Tai padės geriau įsiminti gautus atsakymus.
