REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vidutinei oro temperatūrai pakilus iki +5°C, erkės tupi prisikabinusios prie augalų stiebų ir laukia savo aukų – mūsų. Ne visada galime nuo jų pasislėpti, tad privalome apsiginkluoti žiniomis. Apie erkių perduodamus erkinį encefalitą ir Laimo ligą, kurios beje, yra visiškai skirtingos ligos, esame girdėję ne vienas, randame pakankamai informacijos apie jų simptomus ir gydymą. Pasirodo, yra ir kitų erkių perduodamų infekcijų, kurios atrastos palyginti neseniai ir yra mažai žinomos netgi medicinos profesionalams. Šios ligos ypač pavojingos gyvūnams: šunims, katėms, tačiau jomis gali užsikrėsti ir žmogus. Tai babeziozė, erlichiozė ir anaplazmozė, dėl pastarosios buvo manoma, kad šia liga gali užsikrėsti tik gyvūnai, tačiau pastaraisiais metais nustatyta, kad anaplazmos gali sukelti ligą ir žmonėms.

REKLAMA
REKLAMA

Ligų sukėlėjai – skirtingi

Visų erkių perduodamų ligų sukėlėjai – skirtingi. Erkinis encefalitas – virusinė liga, Laimo liga kyla dėl borelijų, spirochetų šeimos mikroorganizmų. Todėl Laimo liga dar vadinama borelioze. Babeziozę sukelia parazitai babezijos – pirmuonys, gyvenantys ir besidauginantys raudonuosiuose kraujo kūneliuose – eritrocituose, erlichiozę – labai artimos dviejų rūšių erlichijos – kokobakterijos, priskiriamos riketsijų šeimai. Tai labai smulkūs vienaląsčiai organizmai, labai panašūs į bakterijas, kurie dažnai lemia ir tokias sunkias ligas, kaip įvairių pavidalų šiltinės. Anaplazmozės sukėlėjas – anaplasma genties riketsijos, jas nešioja apie 10 proc. Lietuvoje gyvenančių erkių.

REKLAMA

Jei erkinio encefalito ir Laimo ligos sukėlėjai paplitę visoje Lietuvoje, tai babeziozės ir anaplazmozės aptikta tik kai kuriuose rajonuose (Kauno, Mažeikių, Ignalinos, Prienų, Šiaulių, Klaipėdos ir kt.). Būtent Klaipėdoje, 2002 m. pirmą kartą ir nustatyta bei patvirtinta, kad žmogus užsikrėtė babezioze, jam įkandus infekuotai erkei. Beje, babeziozę perneša tik ganyklinės erkės, tad jei patys po tokias vietas nelakstome, esame sąlyginai saugūs, bet mūsų mylimam šuniui, paleistam „pasiganyti“ tokios erkės įkandimas gali baigtis sunkia liga, kurią lydi hemolizinė anemija.

REKLAMA
REKLAMA

Bet kuriuo atveju, žmonių babeziozė nėra dažna liga. Kadangi, kaip minėjome, šios ligos labiau laikomos veterinarijos gydytojų prerogatyva, verta žinot, kad babeziozės bakterijų gali būti ir kačių panagėse. Žmogus susirgti gali įdrėskus ar įkandus užsikrėtusiai katei. jei įdrėskimo vietoje atsirado bėrimas, padidėjo limfmazgiai, esantys arčiausiai įdrėskimo vietos, skubiai kreipkitės į medikus, nes gali kilti ir kitų komplikacijų. Galima pasiguosti tokiomis žiniomis, kad katėms šios ligos pasitaiko daug rečiau nei šunims ir nesukelia tokių sunkių sveikatos problemų. Mūsų regiono katės beveik niekada neserga erlichioze ir anaplazmoze, tačiau kačių babeziozė – joms sunkesnė liga, užsikrėtusioms katėms dingsta apetitas, jos netenka svorio ir išsivysto anemija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Babezioze diagnozuoti nesunku, bet imuniteto jai neįgyjama

Kadangi babezijos yra pirmuonys, jos gali būti ryškiai matomos mikroskopu stebint nudažytus eritrocitus, todėl ši liga nesunkiai diagnozuojama ištyrus periferinį kraują. Tai padeda gydytojui atskirti šią ligą nuo kitų ligų, t.y. anemijų, leptospirozės, apsinuodijimų. Kraujyje babezijos išbūna iki 12 mėnesių. Liga nustatoma ir pagal tik jai būdingus simptomus, kuriuos užsikrėtęs žmogus pajunta po 1-8 savaičių. Babeziozė pasireiškia bendrais intoksikacijos požymiais: karščiavimu, šaltkrėčiu, prakaitavimu, silpnumu, kosuliu, dusuliu, apetito stoka, pykinimu, vėmimu, patamsėjusiu šlapimu, maliariją primenančiais raumenų skausmais. Gali išsivystyti ir ūminė hemolizinė mažakraujystė.

REKLAMA

Tačiau kartais gali nebūti ir jokių požymių, o tai, kad kraujyje yra parazitų nustatoma atsitiktinai.

Liga gydoma specifiniais babezijas veikiančiais preparatais. Deja, persirgus babezioze imunitetas nesusidaro.

Erlichiozė ir anaplazmozė labai panašios į erkinį encefalitą

Diagnozuoti erlichiozę yra sunku, nes liga neturi tik jai būdingų požymių, jos simptomai primena pradinę erkinio encefalito stadiją. Be to, ji gali būti nustatoma tik specialiais laboratoriniais tyrimais. Liga diagnozuojama, kai atlikus serologinius tyrimus, kraujo tepinėlyje randama erlichijų.

REKLAMA

Erkei įsisiurbus į kraują erlichijos dauginasi žmogaus audiniuose ir baltuosiuose kraujo kūneliuose – leukocituose, jos įsiskverbia į leukocitus ir juos naikina. Dažniausiai žmogus suserga, kai nuo erkės įsisiurbimo praeina 1–3 savaitės. Liga prasideda karščiavimu, žmogui skauda galvą, maudžia raumenis, o kartais ir sąnarius, dingsta apetitas, jaučiamas bendras silpnumas, kartais pykinimas, ligonis gali vemti, viduriuoti. Kai kuriems gali išberti odą, truputį pagelsti akių obuoliai, toje vietoje, kur įkando erkė, kartais gali atsirasti pūslelė, kuri atsiveria ir tampa nedidele, tamsia opele.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ligos negydant ar gydant neteisingai ji gali komplikuotis. Dažniausios komplikacijos – plaučių, kepenų, inkstų ar nervų sistemos pažeidimai. Tad ne veltui užsienio specialistai teigia, kad ši liga yra ne mažiau pavojinga nei kitos erkių perduodamos ligos. Guodžia tai, kad vieną kartą persirgus erlichioze įgyjamas stiprus imunitetas, todėl net naujas užsikrėtimas nebaisus: daugiau ja nebesusergama.

Klinikiniai anaplazmozės požymiai yra labai panašūs į erlichiozės, o tiksliau, taip pat į erkinio encefalito pradžią. Liga taip pat pasireiškia karščiavimu, galvos ir raumenų skausmu, sunkiais atvejais – kvėpavimo nepakankamumu ir centrinės nervų sistemos pažeidimu. Liga laikoma lengvesne nei erlichiozė ir daugeliu atvejų jos eiga būna švelni arba užsikrėtimas tiesiog praeina visai be simptomų ir pasveikstama savaime. Persirgus taip pat įgyjamas imunitetas.

REKLAMA

Deja, nuo babeziozės, erlichiozės bei anaplazmozės vakcinų nėra atrasta, todėl belieka tik patiems fiziškai saugotis erkių įkandimų. Skiepijama tik nuo erkinio encefalito.

Trumpa informacija. Jei jums įsisiurbė erkė, nebūtinai turite susirgti, nes erkė galėjo būti ir neužsikrėtusi. Tačiau vis tiek pastebėjus prisisiurbusią erkę reikia ją skubiai, bet atsargiai, judinant į abi puses, ištraukti (pincetu ar kt.). Jeigu traukiant erkė nutrūko, pasiliko galva, nepergyvenkite, laikui bėgant atitrukusioji dalis pati pasišalins kaip rakštis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų