Tad ką reikėtų žinoti, kad būsto remontas nevirstų dideliu galvos skausmu ir būtų atliktas sklandžiai?
Sezono metu – remontas brangesnis
Statybos ir remonto darbų meistrams pats darbymetis jau prasidėjo ir tęsis iki maždaug spalio mėnesio, kol vyraus pakankamai šilti orai. Šiuo laikotarpiu daugelis remonto ir statybos specialistų yra gerokai užimti, o rasti savo darbotvarkėse laisvo laiko dėl didžiulės paklausos jiems gali būti itin sudėtinga.
Statybos ir remonto darbų ekspertas, projekto statyba24.lt vystytojas Vytautas Jančiauskas sako, kad norintys sutaupyti ir lengviau susirasti gerų specialistų gyventojai turėtų apsvarstyti galimybę savo būsto remonto darbus vykdyti ne sezono metu.
„Iš esmės didelio skirtumo, kada atlikti remontą, nėra. Galbūt kai kuriems darbams vykdyti šilti ir sausi orai ir yra kiek palankesni – nudažytos ar nutinkuotos sienos džiūva šiek tiek greičiau – tačiau esminio skirtumo nėra, o darbų kaina pavasario ar vasaros mėnesiais gali reikšmingai išaugti. Be to, pasisamdyti gerų specialistų tokiu metu gali būti nelengva. Dėl šios priežasties gyventojams remonto darbus patartina planuotis ne sezono metu arba, jei vis tik norima būstą atsinaujinti vasarą, apie tai pagalvoti gerokai iš anksto“, – sako 11 metų patirtį statybos ir remonto darbuose turintis V. Jančiauskas.
Vien santaupų gali nepakakti
Nusimatyti bent jau preliminarų darbų atlikimo laiką yra bene paprasčiausias būsto remonto planavimo etapas. Rimtesni iššūkiai laukia po to. Ne paslaptis, kad vienas svarbiausių būsto atnaujinimo aspektų daugeliui gyventojų yra būsimos išlaidos. Būtent nepakankamas biudžetas daugelį priverčia atidėlioti planus atsinaujinti butą ar namą, arba vietoje kapitalinio remonto rinktis gerokai kuklesnį – kosmetinį.
Tai suprantama – remonto darbai gali atsieiti išties ne pigiai. Anot V. Jančiausko, tipinė kapitalinio būsto remonto kaina, tenkanti 1 kv. m ploto, įskaičiavus visas reikiamas medžiagas, šiandien siekia apie 280 eurų, nors labai daug priklauso nuo konkrečių gyventojo poreikių.
Banko Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas sako, kad būsto remontui gyventojai vis dažniau skolinasi, o ne taupo. To priežastis – noras gražiai įsikurti ir gyventi jaukioje bei šiuolaikiškoje aplinkoje jau dabar, o ne po penkerių ar dešimties metų.
„Pastebime tendenciją, kad vis daugiau klientų skolinasi namų remontui. Tai yra viena dažniausių skolinimosi priežasčių. Daugiau nei 15 proc. mūsų klientų per paskutinius metus skolinosi būtent remonto reikmėms. Reaguodami į tokias tendencijas, gyventojams vieni pirmųjų pasiūlėme ir specialią paskolą namams, kuri suteikia galimybę palankiomis sąlygomis pasiskolinti būsto remontui, renovacijai ar naujo nekilnojamojo turto įsigijimui“, – sako R. Norvilas.
Banko atstovo teigimu, vidutinė gyventojų imamos paskolos namams suma siekia 6800 eurų, o dažniausiai pasirenkamas paskolos dydis – 3500 eurų. Paprastai būstą susiremontuoti panorę gyventojai skolinasi 3 metų laikotarpiui.
Svarbu – kuo detalesnis planavimas
V. Jančiauskas sako, kad dažnai gyventojai būna nepasiruošę galimam remonto pabrangimui, kuris neretai neišvengiamas dėl atsirandančių nenumatytų darbų. Anot eksperto, iki 30 proc. išaugusi bendra darbų kaina yra normalus reiškinys. Tuo metu didesnis pabrangimas jau yra prasto planavimo ar netinkamai paskaičiuotos sąmatos pasekmė.
„Jei iki tam tikros ribos išaugusios darbų kainos priežastys yra logiškos, o papildomas išlaidas galima pagrįsti, tuomet toks brangimas yra visiškai normalus. Beveik kiekvienu atveju atsiranda darbų, kurių iš anksto numatyti nebuvo įmanoma. Pavyzdžiui, jei vykdydami darbus aptinkame, kad pertvaros yra išpuvusios, jas tenka keisti, be abejo, kaina padidės. Panašiai gali atsitikti ir su santechnika, kai įrenginėjant šiuolaikišką vonios kambarį paaiškėja, kad, pavyzdžiui, teks keisti dalį surūdijusių vamzdžių“, – galimas išlaidų būsto remontui augimo priežastis vardina V. Jančiauskas.
Statybų ir remonto ekspertas įsitikinęs, kad kuo geriau būsimam remontui pasiruošiama iš anksto, tuo vėliau nesusipratimų būna mažiau, o darbai klojasi greičiau.
„Vykdant didesnės apimties remonto darbus itin praverčia darbiniai projektai, kuriuose detaliai nurodoma kiekviena smulkmena – kurioje vietoje turi būti rozetės, ties kuria vieta prasidės ir baigsis parketas ar plytelės bei kiti panašūs dalykai. Deja, retas gyventojas pasirūpina tokiu planu, nes paprasčiausiai šiandien Lietuvoje mažai kas siūlo tokių projektų parengimo darbus. Vis tik tikrai rekomenduočiau gyventojams paieškoti galimybių prieš pradedant darbus tokį projektą pasirengti“, – sako V. Jančiauskas.
Patarimui atsakingai suplanuoti būsto remonto biudžetą pritaria ir „Bigbank“ vadovas. Pernai banko inicijuota visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad apie 18 proc. gyventojų, ėmusių paskolą, buvo pasiskolinę daugiau negu iš tiesų reikėjo. Ir nors šis skaičius, lyginant su 2014 metais, kai buvo atlikta analogiška apklausa, sumažėjo 4 proc., R. Norvilo teigimu, nusprendus skolintis būsto remontui, reikėtų iš anksto gerai apsvarstyti, kokios sumos šiems darbams reikės.
„Prieš imant paskolą, reikėtų pasidomėti planuojamo pirkti daikto ar paslaugos kaina, apsvarstyti, kiek mėnesinių pajamų galima skirti jai grąžinti ir tik tuomet priimti sprendimą. Gyventojai turėtų prisiminti, kad paskolos grąžinimui skirtos lėšos turėtų sudaryti apie 40 proc. tvarių pajamų. Tarkime, jeigu šeimos mėnesinės pajamos yra 1000 EUR ir ji neturi jokių kitų finansinių įsipareigojimų, paskolai grąžinti maksimaliai galėtų skirti 400 EUR per mėnesį“, - sako jis.
Pažįstamų rekomendacijos ne visuomet pasiteisina
Tolimesnis žingsnis pasiryžus atnaujinti namus, V. Jančiausko teigimu, yra rangovų pasirinkimas ir darbų sąmatos parengimas.
„Dažniausiai gyventojai, ieškantys remonto darbų paslaugas teikiančių specialistų, pasikliauna savo pažįstamų rato rekomendacijomis, tačiau labai dažnai jomis tenka nusivilti. Tiesą sakant, apklausos rodo, kad aštuoniais iš dešimties atvejų draugų ar pažįstamų rekomenduotais specialistai gyventojai lieka nepatenkinti. Renkantis remonto darbų rangovus, reikėtų kliautis sektorių gerai pažįstančių žmonių rekomendacijomis, visuomet susitikti su potencialiais darbų vykdytojais, pabendrauti gyvai“, – įsitikinęs V. Jančiauskas.
Anot jo, jau vien darbininkų išvaizda gali daug pasakyti apie jų požiūrį į darbą ir pareigingumą. Jei remonto darbais užsiimantys darbuotojai pirmojo susitikimo metu atrodo netvarkingai, bendrauja nemandagiai, tai jau turėtų tapti rimtu minusu.
V. Jančiausko teigimu, geriausi remonto meistrai yra tie, kurie iš tiesų myli savo darbą ir turi patirties, tačiau, ar taip yra iš tiesų, būstą atsinaujinti sumaniusiam gyventojui sužinoti gali būti ne taip paprasta. Dėl to meistrais ir remonto darbus atliekančiomis įmonėmis ir jų nuveiktais darbais prieš samdant reikėtų gerai pasidomėti – profesionaliai veiklą vykdantys specialistai paprastai stengiasi jų kompetencijas ir patirtį patvirtinančią informacija talpinti ir internete.
V. Jančiauskas taip pat griauna mitą, kad brangiausi meistrai visuomet darbus atlieka kokybiškiausiai.
„Nors ir gali atrodyti keista, tačiau aukštesnė kaina, toli gražu, nebūtinai reiškia geresnę darbų kokybę. Tiesą sakant, Lietuvoje yra tikrai nemažai gerai ir gana nebrangiai dirbančių statybų ir remonto specialistų“, – sako aktyviai remonto meistrų rinką stebintis V. Jančiauskas.
