Naujienų portalui tv3.lt Karolis sutiko papasakoti apie būklę, kuri vos per vieną dieną pakeitė jo gyvenimą, – arterioveninę kraujagyslių malformaciją (AVM).
„Pajutau tarsi du smūgius per sprandą“
Lemtinga diena buvo šių metų gegužės 8-oji. Jis pasakojo, kad tuo metu, kaip įprasta, leido laiką namuose ir nepastebėjo nieko neįprasto.
„Iš esmės, aš nežinojau ir nejutau nieko, man viskas buvo gerai, bet vakare naršydamas telefone pajutau tarsi du smūgius per sprandą. Tada prasidėjo visas tas keistas dalykas...
Pirmiausia, į kumštį susigniaužė kairė plaštaka, o po to pasileido ir pradėjo tirpti visa ranka. Po to sekė visos kairės kūno pusės tirpimas.
Aš jau supratau, kad čia man nepraeis tas dalykas, dėl to pasiėmiau su dešine ranka telefoną ir išsikviečiau greitąją – paaiškinau, kur randuosi ir kaip pas mane papulti.
Tuo metu sėdėjau ant rašomojo stalo kėdės, o po skambučio su ja nusispyriau iki durų. Tuomet laukiau greitosios. Čia viskas, kiek aš atsimenu“, – pasakojo Karolis.
Pašnekovas atskleidė, kad greitosios medicinos pagalbos medikams atvykus, šie bandė jį gaivinti, apžiūrėti, nustatyti, ar jis vartojo psichotropinių medžiagų ar alkoholio, tačiau visa tai Karolis jau prisiminė tik kaip fragmentus.
Jis pasakojo, kad jau nuvežus jį į ligoninę medikai pasakė, kad dabar mėgina išgelbėti jo gyvybę, turi atlikti tyrimą, dėl kurio Karolis buvo prašomas nejudėti.
„Nuo tada viskas – nieko nepamenu. Tada po dviejų dienų prabudau reanimacijoje, čia buvo maždaug gegužės 10 diena“, – aiškino jis.
Arterioveninės kraujagyslių malformacijos diagnozė
Per laiką, praleistą be sąmonės, Karoliui neurochirurgas Šarūnas Bogušis su komanda atliko reikšmingą operaciją, kuri truko net septynias valandas.
Vėliau, istorijos herojų iš palatos perkėlus į skyrių, medikai pranešė, su kokia išskirtine diagnoze buvo susidurta:
„Reanimacijoje man niekas per daug situacijos nekomentavo, šiek tiek palaukė ir pasakė viską vėliau. Iš esmės, man jie tada pranešė, kad turiu arterioveninę kraujagyslių malformaciją (AVM), kas reiškia, kad aš neturėjau kapiliarų tinklo, per kurį susijungia venos ir arterijos.
Tada gavosi taip, kad susidarė didelis spaudimas, o kažkada viskas ėmė ir prakiuro, dėl ko man ėmė kraujuoti į nugaros smegenis.
Tarp 6-7 slankstelio yra tokia vieta, kur spaudimas nuėjo į viršų, o tada gavosi taip, kad man prikraujavo į smegenis ir visur pasileido kraujas. Tada jis užliejo smegenis ir finale pirminis efektas buvo paralyžius, o antrinis – insultas.
Aš gerai pamenu, kad kairę mano kūno pusę buvo jau visiškai suparalyžiavę, o taip pat buvo pradėję jau paralyžiuoti ir dešinę. Iki dabar tas yra, kad dešinės pusės rankos du pirštai jaučiasi patirpę, o kairėje pusėje jau kūnas po truputėlį atsigauna.“
Karolio pasiteiravus, ar ši liga – dažna tarp pacientų, jis prisipažino, kad ne. Pasak jo, nors ligos principas primena smegenų aneurizmos ligą, tačiau jo atveju diagnostika sunkesnė, o išgyvenamumo tikimybė mažesnė.
„Medikai sakė, kad ši liga yra įgimta ir labai šlykšti, jos neišeina pagauti prevenciškai. Niekas prie nugaros smegenų nelenda ir jų nešviečia.
Iš tiesų, pati liga primena smegenų aneurizmą, jos turi panašių požymių, tik tiek, kad smegenų aneurizmos atveju, ji pati viena iš savęs išsipučia, o mano atveju yra susijungimas tarp arterijų, dėl kurio įvyksta problema.
Kitiems žmonėms, kai bėda ištinka galvos smegenis, skauda galvą, ji tirpsta, yra kažkokie pirminiai simptomai, o mano atveju, kai susiję su nugaros smegenimis, nepasireiškė jokių. Tad man visiškai nieko nebuvo, buvau kaip sveikas, važiavau į pirtį, veikiau, ką norėjau ir va“, – dalijosi pašnekovas.
Nepraranda optimizmo
Pokalbis su Karoliu vyko tada, kol jis vis dar buvo ligoninėje. Vyras pasakojo, kad čia skaičiuoja jau daugiau nei du mėnesius, o sekantis etapas – reabilitacija.
„Dabar laukiame tyrimų atsakymų, nes yra komplikacijų, susijusių su giliųjų venų tromboze. Dėl to manęs negali siųsti į reabilitaciją, dar turiu būti čia, turiu sustiprėti“, – aiškino jis.
Vis tik, nepaisant sudėtingo išbandymo, Karolis nepraranda optimizmo. Pašnekovas tikino, kad kitiems ne tik nepavyksta taip greitai žengti į priekį ir sveikti, tačiau taip pat jiems viskas baigiasi kur kas liūdniau.
Jis tikino, kad jo būklė, atsižvelgiant į aplinkybes, yra pakankamai gera, o po dviejų mėnesių jam pačiam jau pavyksta atsisėsti ir pavalgyti.
„Pats dabar jaučiuosi gerai, man nieko neskauda. Svarbiausia neprarasti optimizmo. Mąstau taip, kad galėjo būti blogiau, galėjo būti pilnas paralyžius, o kad kairė pusė suparalyžiuota – nėra didžiulė tragedija, galima su tuo susigyventi.
Iš tiesų, per du mėnesius jau iš judesio pusės pavyko labai daug pasiekti: atsisėsti, pasėdėti, pavalgyti, tad tikrai viskas neblogai. Aišku, jeigu kažką skaudėtų, būtų kitaip“, – atskleidė jis.
Pasiteiravus, kaip į visą šią situaciją sureagavo Karolio artimieji, pašnekovas prisipažino, kad jiems nebuvo lengva išgirsti apie diagnozę.
Anot jo, medikai tikrai neteikė tuščių vilčių ir įspėjo artimuosius, kad viskas gali baigtis labai liūdnai. Vis tik, nepaisant to, įvyko stebuklas ir Karolis atsipirko, palyginus, nedidelėmis pasekmėmis.
„Artimieji sureagavo sunkiai. Jiems gydytojai pasakė, kad nieko nesitikėtų, nes daugeliu mano atvejų žmonės net greitosios nesulaukia. O 6-7 slanksteliai atsako už kvėpavimą, tuštinimosi reikalus, tad galėjo būti labai blogai.
Visiems tada buvo pranešta, kad galiu prabusti jau nebekalbantis, bet atsibudau normalus. Tad šią dieną švenčiu savo antrąjį gimtadienį“, – šyptelėjo ir užbaigė pokalbį jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
