Staiga jos kūnas ėmė „elgtis“ keistai – užliejo staigus silpnumas, sutriko kalba, o veidas ėmė tarsi nutirpti. Tai atrodė kaip klasikiniai insulto požymiai. Eglės vyras nelaukė – iškvietė greitąją pagalbą, o medikai nedelsdami išvežė moterį į ligoninę.
Atlikti tyrimai parodė ne insultą, o dar baugesnę diagnozę – Eglės galvoje aptiktas navikas. Paaiškėjo, kad tai glioblastoma – viena piktybiškiausių ir greičiausiai progresuojančių smegenų auglių formų.
Iš giedro dangaus – staigus priepuolis
Eglė pasakoja, kad vieną pavasario vakarą, užmigdžiusi vos vienerių metukų sūnų, ketino atsipalaiduoti ant sofos ir pabaigti žiūrėti serialą. Tačiau vos prisėdusi, ji pasijuto keistai – ėmė nebejausti vienos kūno pusės ir nesuprato, kas vyksta. Tą akimirką pagalvojo, kad galbūt jai – insultas.
Jos vyras Mantas tuo metu buvo gretimame kambaryje. Eglei dar pavyko jį pasikviesti ir sušukti, kad šis ateitų padėti. Vyras iš pradžių nesuprato, kas vyksta – pagalvojo, jog žmona galėjo užspringti, mat šalia žiūrėdama serialą buvo pasipjausčiusi mangą.
„Vyras bandė atlikti Heimlicho manevrą, nes galvojo, kad springstu, bet man tuo metu prasidėjo traukuliai. Aš negalėjau nieko pasakyti, o jis nežinojo, kaip tie traukuliai atrodo – man apskritai niekada anksčiau taip nebuvo nutikę.
Kai suprato, kad aš ne springstu, o vyksta kažkas kur kas rimčiau, nes netekau sąmonės, kūnas buvo įsitempęs, traukėsi – iškvietė greitąją pagalbą“, – prisimena Eglė.
Kol atvyko paramedikai, moteris atgavo sąmonę ir atsimerkė jiems matant. Ji dar svarstė, ar būtina vykti į ligoninę, tačiau medikai paprašė iškišti liežuvį – pamatė, kad jis sukandžiotas, kaip dažnai nutinka traukulių metu, ir nedvejodami liepė vykti į ligoninę.
Paaiškėjo šokiruojanti diagnozė
Eglė prisimena, kad iki lemtingos dienos jautėsi visiškai gerai ir niekas neleido įtarti, kad organizme bręsta rimta problema. Ji gyveno įprastą gyvenimą – dirbo, rūpinosi šeima, užsiėmė kasdieniais reikalais.
Galvos skausmai pasitaikydavo, bet, kaip pati sako, jie nebuvo nei dažni, nei stiprūs – tiesiog tokie, kokius patiria daugelis žmonių po įtampos ar ilgos dienos.
„Ligoninėje atliko visus reikalingus tyrimus, tačiau iki tol nejaučiau jokių išskirtinių simptomų. Galvos skausmai pasitaikydavo, bet tokie buitiniai, kaip daugeliui; išgerdavau vaistų ir praeidavo. Viskas prasidėjo tiesiog iš giedro dangaus“, – pasakoja Eglė.
Vis tik, moteriai būnant priėmimo skyriuje įvyko antrasis traukulių priepuolis, todėl gydytojai nedelsdami nusprendė ją hospitalizuoti ir artimiausiu metu atlikti operaciją.
„Vieną dieną pagulėjau ligoninėje, po to grįžau namo kelioms dienoms, bet būklė ėmė sparčiai blogėti. Visa kairė kūno pusė pradėjo tirpti: kulkšnis nebesilankstė, pirštai, ranka tapo nevaldoma.
Vėliau sužinojau, kad darinys yra šalia motorikos centro dešinėje smegenų pusėje, kuri atsakinga už kairės kūno pusės judesius“, – aiškina ji.
Pajutusi pablogėjimą, Eglė susisiekė su gydytojais ir buvo paraginta kuo skubiau grįžti į ligoninę – ne tik stebėjimui, bet ir dėl galimos traukulių grėsmės namuose. Grįžus, jai buvo paskirta operacijos data.
„Operacija buvo atlikta su neuromonitoringu, kad būtų galima sekti smegenų veiklą ir išvengti pažeidimų. Ji truko ilgiau, nei planuota – gydytojai stengėsi pašalinti kiek įmanoma daugiau naviko, bet paaiškino, kad apie 2 mm buvo likę iki itin jautrios vietos.
Jei būtų ją palietę, tai būtų galėję baigtis visišku paralyžiumi. Dėl to jie pasirinko maksimaliai saugų kelią ir šiek tiek darinio paliko“, – dalijasi Eglė.
Dėl likusios auglio dalies moteriai dabar taikomas standartinis gydymas – radioterapija, chemoterapija ir buvo atlikta pirmoji chirurginė intervencija. Gydymas ilgas, varginantis, bet būtinas, norint išsaugoti gyvybę.
Vis dėlto, po operacijos, birželio 4 d., Eglė išgirdo diagnozę – 4 laipsnio glioblastoma, kuri yra agresyviausios formos smegenų navikas. Tai pats pavojingiausias ir greičiausiai plintantis gliomos tipas.
Pooperacinis iššūkis: kelias į judėjimą iš naujo
Po operacijos ji praleido dvi savaites ligoninėje, kol jos būklė stabilizavosi tiek, kad galėjo grįžti namo. Eglė Prisimena, jog pirmosiomis dienomis judėti pavykdavo tik su slaugių pagalba – jos rūpestingai padėdavo šlapintis, tuštintis ir atsargiai apversdavo, kad išvengtų pragulų.
„Vėliau iš užsispyrimo pradėjau pati po truputį judėti ir gydytojai pamatė, kad koja visai puikiai atsistatinėja, nes lankstėsi tiek per kulkšnį, tiek per pirštus, nors sąmoningai to negalėjau padaryti, tačiau keliant koją nesąmoningai smegenys prisiminė, kad reikia taip daryti. Gydytojai džiaugėsi, kad nevelku kojos ir pirštai juda“, – pasakoja ji.
Grįžusi namo po dviejų savaičių, ji jau po savaitės pradėjo aktyviau judinti kulkšnį, o vėliau – ir kojų pirštus. Vis dėlto kairė kūno pusė vis dar buvo keista, o judesių pilnas atstatymas – sudėtingas procesas.
„Gydymo galimybės yra labai ribotos, nes beveik niekas negali prasiskverbti pro smegenų barjerą ir paveikti to darinio tiesiogiai. Labiausiai padeda švitinimas, tačiau jis sukelia smegenų brinkimą, todėl tenka vartoti stiprius vaistus, mažinančius šį šalutinį poveikį“, – aiškina pašnekovė.
Darinys Eglės galvoje turi žvaigždinę formą ir yra įsiterpęs tarp sveikų smegenų dalių, todėl jo šalinimas yra itin sudėtingas.
Gydymo kelias – tarp vilties ir iššūkių
Eglė pasakoja, kad Lietuvoje jai taikomas standartinis gydymo protokolas, o visa kita priklauso nuo jos pačios galimybių ir ryžto.
„Reikia išbandyti visus gydymo būdus, kurie gali duoti gerų rezultatų. Šiuo metu renku pinigėlius, nes ši terapija yra tik pradžia – yra dar daug kitų galimybių, tačiau jos kainuoja kur kas daugiau“, – atvirauja moteris.
Eglė Lietuvoje kompensuojamai gali gauti tik standartinį gydymo protokolą, o papildomą ir inovatyvų gydymą tenka įsigyti pačiai. Dėl to ji nuoširdžiai kreipiasi į geranoriškus žmones, prašydama padėti surinkti lėšas šiai svarbiai terapijai, kurios kaina siekia 11 tūkstančių eurų. Jaunai šeimai tai yra didelė finansinė našta, todėl parama jiems taptų neįkainojama pagalba ir viltimi.
„Kaip viena mama pasakė, tu dovanoji gyvybę, bet tokia baisi kaina, kad atrodo, lyg likimas nori ją atimti“, – sunkiai ištaria ji.
Vis dėlto moterį stiprina noras gyventi – dėl savęs ir šeimos:
„Kai sužinojau diagnozę, mane apėmė elementarus klausimas: kodėl anksčiau nedariau to, ką norėjau? Kodėl neleidau sau nusipirkti kavos, nenusipirkau suknelės, neiškeliavau į norimą šalį, kai turėjau galimybę? Esame jauna šeima, dar laukia daug „pirmų kartų“ ir jie turi būti“.
Ji yra be galo dėkinga visiems, kurie ją palaiko ir prisideda prie gydymo – jų parama suteikia jėgų tęsti kovą ir tikėti rytojumi.
Norintys prisidėti prie Eglės reabilitacijos, tai gali padaryti žemiau nurodytais rekvizitais:
EGLĖS AMBRAZEVIČIENĖS LABDAROS IR PARAMOS FONDAS
Iban: LT217300010195977799
Swedbank
Swift kodas: habalt22
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
