Nors iš pradžių vyrui atrodė, kad sodybą pavyks sutvarkyti gana paprastai, netrukus paaiškėjo, jog reikės keisti ne tik stogą ir grindis, bet ir išmokti valdyti ekskavatorių, traktorių bei spręsti iki tol visiškai nepažįstamus kaimo gyvenimo iššūkius.
Didžiąją dalį darbų Donatas atlieka savo rankomis, o sodybos atnaujinimui skiria beveik visą savo laisvalaikį ir visas atostogas. Vyras pripažįsta, kad finansiškai šis projektas galbūt niekada neatsipirks, tačiau emocinę grąžą jis jau jaučia dabar.
Be naujo projekto ilgai neištveria
Donatas pasakoja, kad įvairūs statybų ir atnaujinimo projektai jį lydi jau daugelį metų. Pirmąją rimtą patirtį vyras įgijo gyvendamas Norvegijoje, kur įsigijo namą, pareikalavusį ne vienų metų darbo.
„Aš visą laiką turiu kokį nors statybos projektą ar iššūkį. Viskas prasidėjo Norvegijoje, kur daug metų gyvenau ir nusipirkau namą. Ten buvo rimtas projektas – reikėjo net dinamitu sprogdinti didžiulį akmenį. Namą restauravau trejus ar ketverius metus“, – prisiminė kaunietis.
Sugrįžęs gyventi į Lietuvą jis įsigijo ir susitvarkė namą Kaune, tačiau netrukus pajuto, kad vėl trūksta veiklos.
„Draugai, kurie mane pažįsta, juokiasi, kad negaliu gyventi be statybų. Kai sutvarkiau namą Kaune, pastebėjau, kad man vėl reikia kokio nors projekto“, – pasakojo Donatas.
Tuomet vyras pradėjo ieškoti sodybos prie ežero ar kito vandens telkinio, tačiau tinkamos vietos ilgą laiką rasti nepavyko. Galiausiai jo dėmesį patraukė dešimties hektarų sklypas Dzūkijoje, vienkiemyje, su senu rąstiniu nameliu.
„Nuvykęs pamačiau, kad namas labai gražiai stovi ant kalvos. Šalia auga senas, maždaug šimto metų ąžuolas, o pati vieta – visiškas vienkiemis, aplink jokių žmonių. Iš karto pamačiau viziją ir pradėjau galvoti, ką čia būtų galima padaryti“, – kalbėjo jis.
Sodyba nebuvo susijusi nei su Donato šeima, nei su jo giminėmis. Vyras ją paprasčiausiai atrado skelbimuose ir įsigijo per nekilnojamo turto brokerį.
Dabar jis džiaugiasi, kad nepavyko rasti sklypo ant ežero kranto, mat vienkiemio ramybė jam tapo dar didesniu privalumu, o kieme pavyko pačiam įsirengti tvenkinį.
Iš pradžių manė, kad viskas bus paprasčiau
Įsigijęs seną namą Donatas iš pradžių dar nebuvo apsisprendęs, ar jį restauruos, ar nugriaus ir statys naują.
„Man viskas iš pradžių atrodė labai paprasta – atrodo, kad greitai sutvarkysiu vieną sieną, kitą ir viskas bus padaryta. Bet dar nebuvau nusprendęs, ar namą griausiu, ar paliksiu.
Iš patirties žinojau, kad nugriauti ir pastatyti naują gal net būtų paprasčiau, nes nereikėtų sukti galvos, kaip išspręsti kiekvieną senos konstrukcijos problemą“, – pripažino vyras.
Tačiau nuvalęs ir atidžiau apžiūrėjęs sienas jis suprato, kad rąstinis namas nėra taip stipriai supuvęs, kaip galėjo pasirodyti iš pradžių. Nors dalį medienos buvo pažeidę vabzdžiai, būtent šios laiko žymės Donatui suteikė namui autentiškumo.
„Pamačiau, kad sodyba palyginti neblogai išsilaikiusi. Kai kurie rąstai buvo kinivarpų išėsti, bet man tai kaip tik suteikė romantikos. Nusprendžiau tuos rąstus išsaugoti“, – sakė pašnekovas.
Galiausiai senosios sienos buvo paliktos, tačiau beveik visa kita teko įrengti iš naujo – visiškai nugriauti stogą, sutvarkyti pamatus, iškasti senas grindis ir apšiltinti namą.
Pirmiausia ėmėsi ne namo, o tvenkinio
Nors sodyboje laukė daugybė remonto darbų, pats pirmasis Donato sumanymas buvo įsirengti vandens telkinį. Kadangi sodybos prie ežero rasti nepavyko, vyras nusprendė ežero pojūtį susikurti pats.
„Labai norėjau turėti vandens telkinį, todėl pirmasis darbas buvo pusės hektaro dydžio tvenkinio kasimas. Nusipirkau ekskavatorių ir pradėjau kasti. Gyvenime nebuvau juo dirbęs, todėl teko mokytis, bet man tokie iššūkiai patinka“, – pasakojo Donatas.
Tvenkinio kasimas, anot jo, pareikalavo net daugiau pastangų nei pats sodybos remontas. Darbai vyko pelkėtoje vietoje, todėl vienu metu situacija tapo itin sudėtinga – didžiulė technika įklimpo.
„Didžiausias iššūkis buvo tvenkinio iškasimas pelkėje. Kai paskendo 28 tonų ekskavatorius, atvažiavęs kitas ekskavatorininkas manęs paklausė: „Donatai, kaip darome, kaip jį ištraukiame?“
Atsakiau, kad gal ir galiu papasakoti, kaip ištraukti keturratį, bet tikrai ne 28 tonų ekskavatorių“, – juokėsi vyras.
Vis dėlto tvenkinį įrengti pavyko. Dabar prie jo jau statoma pirtis, tvarkoma aplinka ir formuojama veja.
Namą teko pradėti tvarkyti nuo pačių pagrindų
Įėjus į seną sodybą grindys vietomis jau buvo įlūžusios, todėl visas namo vidus buvo išvalytas, žemė iškasta maždaug pusės metro gyliu, o grindys apšiltintos ir įrengtos iš naujo.
„Darbai prasidėjo nuo pagrindų – pamatų, grunto ir grindinio šildymo. Paskui jau buvo galima kilti aukštyn. Senos sienos buvo nušlifuotos, o rąstus nusprendžiau išsaugoti“, – aiškino Donatas.
Sodybos kieme stovėjo ir senas kluonas, apkaltas papilkėjusiomis, pažaliavusiomis bei niekada nedažytomis lentomis. Pasidomėjęs vyras sužinojo, kad tokia sena mediena yra vertinama ir gali būti sėkmingai panaudojama apdailai.
„Internete radau daugybę gražių pavyzdžių, kaip iš senų tvarto lentų padaroma puiki apdaila. Tą metodą panaudojau ir savo sodyboje“, – pasakojo jis.
Sodybą Donatas įsigijo 2025 metų vasarį. Nors darbai dar nėra baigti, name jau galima patogiai apsistoti ir pernakvoti. Liko užbaigti smulkesnius darbus bei sutvarkyti aplinką.
„Mano norai nesibaigia. Dar noriu pirties, sutvarkyto kelio, svečių namo ir daugybės kitų dalykų. Gyventi jau galima, bet iki tokio lygio, kokį pats matau savo vizijoje, dar gali prireikti maždaug dvejų metų“, – svarstė vyras.
Sodyboje rado seną pasagą ir nesibaigiančią akmenų „dovaną“
Daugelį metų negyvenamame name buvo likę įvairių senų daiktų ir buities rakandų. Nors ypač vertingų radinių Donatas neaptiko, vieną simbolinį daiktą nusprendė išsaugoti.
„Radome seną arklio pasagą. Ją pasikabinsime virš durų, kad neštų laimę. Daugiau kažko labai vertingo arba neradome, arba nesupratome, kiek tai vertinga“, – sakė pašnekovas.
Kur kas didesniu netikėtumu tapo akmenys, kurių dešimties hektarų sklype, pasak vyro, yra neįtikėtinai daug.
„Iš pradžių visi sakė, kad akmuo yra didelė vertybė, todėl reikia jį saugoti, krauti ir vėliau panaudoti. Taip ir dariau, bet tų akmenų tiek daug, kad jau laukiau, kada pagaliau pasibaigs šis „palikimas“, – šypsojosi jis.
Kaimo darbus tenka mokytis nuo nulio
Nors Donatas turi nemažai patirties restauruojant medinius namus, ūkininkavimas ir kasdieniai kaimo darbai jam buvo visiškai nauja sritis.
„Kaime nesu nei ūkininkavęs, nei gyvenęs, todėl iššūkių atsiranda kiekvieną dieną. Nusipirkau traktorių, reikia nusišienauti žolę, tad kviečiuosi kaimyną, kad parodytų, kaip prisikabinti padargą, kaip juo naudotis ir kaip šienauti. Beveik visko mokausi iš naujo“, – pasakojo vyras.
Pagrindinė Donato veikla nėra tiesiogiai susijusi su statybomis. Jis į Lietuvą importuoja techniką ir automobilius, todėl daug keliauja po Skandinaviją bei kitas šalis. Ten vyras semiasi ir nemažai interjero bei restauravimo idėjų.
Išsaugojo senus rąstus ir atvėrė svetainę iki pat stogo
Vienas ryškiausių sodybos interjero sprendimų – svetainėje išgriautos senos lubos ir palikta didžiulė atvira erdvė iki pat stogo.
Donatas pripažįsta, kad toks sprendimas galbūt nebuvo pats racionaliausias, tačiau rezultatu jis labai džiaugiasi.
„Išgrioviau lubas ir svetainėje palikau didelę erdvę iki pat stogo. Išsaugojau senus rąstus ir sijas. Patys rąstai labai gražūs – juose likę daugybės metų įbrėžimai, išgraužos ir kitos laiko žymės. Visą šią autentiką stengiausi išlaikyti“, – kalbėjo sodybos šeimininkas.
Nors didžioji dalis namo konstrukcijų buvo atnaujinta, senieji rąstai tapo pagrindiniu elementu, primenančiu apie pastato istoriją.
Sklype rastas žvyras padėjo sutaupyti dešimtis tūkstančių
Didelę dalį išlaidų Donatui pavyko sumažinti darbus atliekant savo jėgomis ir naudojant nuosavą techniką. Bene labiausiai sutaupyti padėjo netikėtas radinys pačiame sklype.
Sodybą įsigijusį vyrą pasitiko senas, drėgnas ir smarkiai apleistas privažiavimo kelias. Lietingą dieną įvažiuoti į teritoriją buvo itin sudėtinga, todėl kelią reikėjo tvarkyti nedelsiant.
„Netoliese esančiame karjere paklausiau, kiek kainuoja sunkvežimis žvyro. Paskaičiavęs, kad keliui gali prireikti maždaug šimto sunkvežimių, šiek tiek išsigandau ir pradėjau ieškoti pigesnio sprendimo“, – prisiminė Donatas.
Pakasinėjęs skirtingose didelio sklypo vietose vyras aptiko savo nuosavą žvyro klodą.
„Su ekskavatoriumi šiek tiek pakasinėjau aplinkui ir radau žvyro savo sklype. Turėdamas techniką viską susivežiau ir pats pasidariau naują kelią. Manau, kad taip sutaupiau tikrai ne vieną dešimtį tūkstančių eurų“, – teigė jis.
„Jeigu darai, reikia daryti gerai“
Nors pradžioje Donatas tikėjosi, kad kai kurias namo dalis pavyks tik kosmetiškai atnaujinti, pradėjus darbus teko keisti planus.
Senasis stogas atrodė gana tvarkingas ir vandens nepraleido, todėl iš pradžių vyras svarstė naują dangą montuoti ant esamų konstrukcijų. Vis dėlto galiausiai stogas buvo visiškai nugriautas iki pat sienų ir pastatytas iš naujo.
„Nemėgstu, kaip sakoma, chaltūrinti. Jeigu darai, reikia daryti gerai. Buvo vietų, kur pats save įtikinėjau, kad gal to ar ano nereikės, gal pavyks sutaupyti, bet jeigu noriu sodybą turėti ilgai, tenka viską daryti iš pagrindų“, – paaiškino pašnekovas.
Tikslios į sodybą investuotos sumos Donatas neįvardija. Pasak jo, tokio projekto kaina gali prasidėti nuo šimto tūkstančių eurų ir kilti beveik be ribų – viskas priklauso nuo savininko norų, pasirinkimų ir atliekamų darbų masto.
„Šios sodybos netvarkau kaip investicijos. Nemanau, kad ji man kada nors finansiškai atsipirks, tačiau emociškai jau atsipirkinėja.
Skaičių per daug net nesižymiu. Galiu pasakyti tik tiek, kad visas laisvalaikis, visos atostogos ir beveik viskas, ką turiu, nueina vien sodybos remontui“, – atviravo vyras.
Labiausiai džiaugiasi terasa ir šimtamečiu ąžuolu
Vienu geriausių savo sprendimų Donatas vadina maždaug tris metrus už namo sienų ištrauktą stogą. Po juo atsirado didelė, nuo lietaus apsaugota terasa.
Tačiau svarbiausiu sodybos akcentu tapo ne naujai įrengtos konstrukcijos, o priešais namą augantis šimtametis ąžuolas.
„Gali nusipirkti langus, techniką ar kitus daiktus, bet šimto metų senumo gražaus ąžuolo nenusipirksi ir greitai neužauginsi.
Priešais terasą ir didžiulius svetainės langus augantį ąžuolą apšviečiau prožektoriais. Vakarais atsisėdu, žiūriu į jį ir negaliu atsižiūrėti, koks jis gražus“, – pasakojo Donatas.
Įspėja – pasikeis visas gyvenimo būdas
Žmonėms, svarstantiems patiems įsigyti seną sodybą ir mėginti prikelti ją naujam gyvenimui, Donatas pataria pirmiausia morališkai pasiruošti, kad projektas pareikalaus ne tik pinigų, bet ir didžiulės dalies laiko.
„Reikia suprasti, kad pasikeis gyvenimo būdas. Reikės daug laiko, apmąstymų ir savo darbo. Tačiau kai darai tai, kas patinka, iš tikrųjų nebeskaičiuoji nei laiko, nei finansų – tai tiesiog veža“, – teigė jis.
Nepaisydamas sudėtingų darbų ir nuolat atsirandančių iššūkių, vyras ragina nebijoti į tokią kelionę pasinerti.
„Patariu nedvejoti ir pasinerti į visą šią avantiūrą. Tai tikrai veža. Džiaugiuosi, kad mano sūnus gali būti gamtoje, kad vakarienei galime pasigauti žuvį savo tvenkinyje ir turėti daugybę kitų pramogų, kurių gyvendamas mieste nebuvau pratęs turėti“, – sakė Donatas Vaitkevičius.
Savo sodybos atnaujinimo eigą Donatas dabar fiksuoja ir „Instagram“ paskyroje, pavadinimu @troba.kaime. Vyras pasakoja, kad iš pradžių nuotraukomis norėjo išsaugoti prisiminimus sau ir užfiksuoti, kaip žingsnis po žingsnio keičiasi senoji sodyba. Tačiau netrukus jis pastebėjo, kad ši kelionė domina ir kitus – žmonės domisi senų sodybų prikėlimo galimybėmis gerokai labiau, nei Donatas iš pradžių galėjo pamanyti.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
