• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Vilniečio Kareno, kurį iki sąmonės netekimo sukandžiojo šuo, istorija sujaudino ne vieną. Tačiau šiandien, prabėgus trejiems metams, 11-mečio mama lengviau atsidūsta – kaip pati sako, baigėsi jų trijų metų pragaras.

16

Vilniečio Kareno, kurį iki sąmonės netekimo sukandžiojo šuo, istorija sujaudino ne vieną. Tačiau šiandien, prabėgus trejiems metams, 11-mečio mama lengviau atsidūsta – kaip pati sako, baigėsi jų trijų metų pragaras.

REKLAMA

Siaubinga nelaimė įvyko 2020-ųjų spalį, kai tuomet aštuonmetis Karenas leido laiką pas senelius kaime. Jį užpuolęs sarginis šuo perkando vaiko krūtinės ląstą, pusę veido, ausis, jo kūnas buvo subjaurotas. Medikai berniuko gyvybę gelbėjo dvi paras.

Tačiau šis pasakojimas berniuko mamai Jekaterinai Litvinionok šiandien tarsi blogas košmaras, kurį norisi kuo greičiau ištrinti iš atminties. Karenui teko išgyventi šešias operacijas, paskutiniąją jų – vos prieš kiek daugiau nei mėnesį.

„Operacija vėl truko 6 valandas, 6 ilgas valandas... Vėl ėmė šonkaulio gabaliuką nuo krūtinės, transplantavo už ausytės, persodinta oda nuo krūtinės ant ausytės. Jam labai skaudėjo, operuota iš abiejų pusių, buvo labai sudėtinga“, – pasakojo mama.

REKLAMA
REKLAMA

Kad ir kokia sunki buvo operacija, mama džiaugiasi: po nelaimės ten nebuvo nieko, galvoje žiojėjo skylė, o šiandien Karenas vėl turi dvi kruopščiai atkurtas ausis.

REKLAMA

Melsdavo, kad baigtųsi skausmai

Po kiekvienos ilgas valandas trukusios operacijos lydėjo nepakeliami skausmai. Tačiau Karenas, kaip tikras didvyris, viską atlaikė:

„Po kiekvienos operacijos būna didžiausi skausmai, taip ir šį kartą... Kai jis pabudo po operacijos, jam vis kartojau: „Zuiki, tai paskutinis kartas, tai daugiau nepasikartos“. Tai suteikė stiprybės, motyvavo viską iškęsti.

REKLAMA
REKLAMA

Jis pats džiaugėsi, nes suprato, kad tai paskutinis kartas ir tokių skausmų daugiau nebebus. Ir supratimas, kad viskas baigėsi... Kitaip nepavadinsi – tai pragaro pabaiga.“

Nors akyse ir pasirodydavo ašaros, jis sukaupdavo visą drąsą ir kaskart įrodydavo, kad yra stipresnis už bet kokį kylantį iššūkį. Tačiau visi treji metai buvo kupini sunkių momentų.

„Vienu momentu, pirmą naktį po operacijos, jis ištisai verkė, nes jam skaudėjo. Naktį jam taip skaudėjo, kad jis man pasakė: „Mama, pasimeldžiam, paprašom Dievulio, kad man neskaudėtų“. Mes susikibome už rankų ir meldėmės dviese, kad Dievas nuimtų skausmą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Aš neįsivaizduoju, kaip jam skaudėjo, kad jis paprašė Dievo pagalbos. Pats, būdamas 11 metų“, – graudinosi mama.

Vis dėlto, šiandien jų namuose ašaras jau pakeitė nuoširdžios ir meilės kupinos šypsenos. Jekaterina pasakoja, kad po šešių mėnesių turės nusiųsti ausyčių nuotraukas Vokietijoje operavusiam gydytojui ir jei dar reikės kokios operacijos – ji bus atlikta vien dėl estetinio vaizdo.

REKLAMA

Džiaugiasi kiekviena diena

Didelių ir skausmingų operacijų, kokias teko iškęsti, jau nebereikės, tad šeima vėl gali džiaugtis gyvenimu. Jie pagaliau sulaukė dienos, kai baigėsi nepakeliamai ilgas ir sunkus laikotarpis.

„Buvo visko, netgi buvau papuolusi į psichiatrinę ligoninę prieš pirmąją operaciją Vokietijoje, nes tas nežinojimas, kaip bus, supratimas, kad tai yra sudėtinga operacija, mane taip išvedė iš proto, kad teko kreiptis į psichiatrinę ligoninę“, – atvirauja pašnekovė.

REKLAMA

Ji sako, kad sūnaus ryžtas ir kovotojo dvasia pagydė ir ją – akis į akį susidūrus su tokiais sunkumais, nelieka nieko kito, kaip perlipti ilgus metus kankinusias baimes ir griebtis visko, kad tik vaikui būtų geriau.

„Aš septynis metus gydžiausi, bijojau iš namų išeiti, mano gyvenimas buvo toks, kad aš visko bijojau. Ir dabar, Kareno dėka, aš pradėjau gyventi, aš lipau į lėktuvą, ko septynerius metus nebuvau dariusi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kareno stiprybė šioje situacijoje apvertė viską galvoje, privertė suprasti, kas yra netikras nerimas, o kas tikras, kada yra tikra priežastis, kaip kad vaiko sveikata“, – šypteli ji.

Pasiteiravus, kaipgi laikosi pats Karenas, mama susigraudina – kiekviena diena, kai jiedu prabunda ir sūnaus nekankina skausmai, atneša daug džiaugsmo:

„Žmogus, kaip ir vaikas, kuris yra kažką praradęs arba kažką labai baisaus patyręs, jis labiau ir lengviau džiaugiasi bet kokia smulkmena, jiems viskas gerai.

REKLAMA

Kareno nuotaika visada gera, jis žaidžia, ateina draugai – džiaugiasi draugais, kažkas iš mažų vaikų pradeda verkti – jis iškart pirmas atsistoja, puola aiškintis, kodėl tas vaikas verkia.

Jis yra saulės spindulėlis, jis džiaugiasi paprastais dalykais. Jis tiek iškentėjęs, kad jam nereikia nieko ypatingo.

Jis atsikelia, išbėga į kambario, sako: „Mama, myliu tave“. Ir ta šypsena, susivėlę plaukai suteikia tiek gyvenimo džiaugsmo... Mes tiesiog džiaugiamės kiekviena diena, kai neskauda, kai nereikia galvoti apie gydymą – tada pabundame ir mums jau nuostabi diena.“

REKLAMA

Dėkoja lietuviams už sukurtą stebuklą

J. Litvinionok nedvejodama sako, kad Karenas yra tikras didvyris ir džiaugiasi, kad po nelaimės jis neužgniaužė savyje pykčio ar baimės.

„Jis vėl lygiai taip pat myli visus šunis, jis nesupyko, o būtent pykčio aš labai bijojau. Dažnai žmogus po traumos užlaiko pyktį ir paskui jam gyvenime būna sunku.

Karenas myli visus šunis, tik dabar prieš eidamas prie šuns jis iškart paklausia savininko, ar galima“, – pasakojo 11-mečio mama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nemenka našta teko ir Jekaterinai, tačiau ji numoja ranka – sako, darė tai, ką būtų dariusi bet kuri mama. Tačiau didžiausią padėką ji siunčia kiekvienam, prisidėjusiam prie šio stebuklo išsipildymo.

„Kai visa tai atsitiko ir aš pradėjau rinkti informaciją, kai išsiaiškinau, kad Lietuva per maža šalis, kad neturime chirurgų, kad yra tik kitos šalys, kurios gali padėti – verkiau ir gailėjausi, kodėl aš pagimdžiau čia, Lietuvoje, nes kitoje šalyje jis būtų gydytas nemokamai.

REKLAMA

Bet kai tiek žmonių padėjo, aš supratau: Dieve, kaip gerai, kad jis lietuvis, kokį lietuviai padarė stebuklą. Didelėje šalyje jis būtų pasimetęs tarp kitų sergančių vaikų. Lietuviai padarė stebuklą, nepaliko vaiko vieno ir grąžino jį į normalų gyvenimą, sugrąžino jam džiaugsmą“, – padėkos žinute dalinosi Kareno mama J. Litvinionok.

Karenas buvo 2020 metų „Išsipildymo akcijos“ herojus, o jo likimo brolių ir sesių, kuriems reikalinga pagalba, yra ne vienas. Kiekvienas galime prisidėti prie šviesesnio sergančių vaikų rytojaus.

REKLAMA

„Išsipildymo akcija“ bendradarbiauja su aukojimo internetu portalu aukok.lt, telekomunikacijų operatoriumi TCG, operatoriais Bitė, Tele2 ir Telia.

Skambinti ar rašyti trumpąsias SMS žinutes ir paaukoti galite šiais numeriais:

1891 – 3 EUR;

1892 – 5 EUR;

1893 – 10 EUR.

Visa paaukota suma keliauja į „Išsipildymo akcijos“ sąskaitą – akcijos partneriai netaiko jokių kitų mokesčių. Kitus aukojimo būdus rasite čia: https://www.tv3.lt/issipildymo-akcija

„Išsipildymo akcijos“ skaidrumu rūpinasi audito įmonė Grand Thornton Baltic.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų