Partnerio turinys
Turinys paruoštas bei kontroliuojamas projekto partnerio
2020.06.27 11:00

Devyniolikmetis Laurynas Januškevičius gimė turėdamas trapių kaulų sindromą. Nuo mažumės tėvai Lauryną drąsino, skatino būti kartu su bendraamžiais. Dabar jis aktyvus ne tik neįgaliųjų, bet ir visos molėtiškių bendruomenės narys. Netrukus vaikinas gaus vidurinės mokyklos baigimo atestatą ir žada savo ateitį sieti su informacinėmis technologijomis. 

Laurynas Januškevičius su mama Audrone. Linos Jakubauskienės nuotr.

Laurynas Januškevičius su mama Audrone. Linos Jakubauskienės nuotr.

Lauryno mama Audronė Januškevičienė pasakoja, kad negalią atsinešusio antrojo vaiko gimimas šeimai buvo didelis smūgis. Trapių kaulų sindromas – genetinė liga, vis dėlto artimieji neprisiminė, kad kas nors giminėje būtų ją turėjęs. „Iš mudviejų su vyru medikai ėmė kraują, bet genetinių pakitimų nenustatė. Veikiausiai tai buvo atsitiktinė genų mutacija – galbūt dėl kenksmingų darbo sąlygų, aplinkos taršos ar kitų dalykų“, – pasakoja mama. 

REKLAMA

Ji sako bijojusi vos gimusį sūnų net ant rankų paimti: „Iš pradžių viskas buvo labai baisu, verkiau, sakiau – mes jo neaprengsim, kauliukai tokie trapūs... Net galvytė buvo minkšta, nesukaulėjusi, Laurynas ją kaskart nugulėdavo. Nemažai laiko su sūnumi praleidome ligoninėje, ten iš medikų išgirdome visko. Vis dėlto paguodė ortopedo ištarti žodžiai: „Nesijaudinkite, vaikas bus protingas, o su kitkuo turėsite susigyventi.“ 

Kuris kaimyninės Lenkijos miestas geriausiai pritaikytas negalią turintiems žmonėms?
Prašome pasirinkti atsakymą!
Vroclavas
Krokuva
Gdynė
BALSUOTI
REZULTATAI
Kuris kaimyninės Lenkijos miestas geriausiai pritaikytas negalią turintiems žmonėms?
Vroclavas
25.4%
Krokuva
49.2%
Gdynė
25.4%

REKLAMA

Kaulai lūždavo nuo menko prisilietimo 

Pirmą kartą Lauryno kaulai lūžo, kai jam buvo vos pora savaičių. Paskui tai tapo kasdienybe, ligoninės – antraisiais šeimos namais. „Tik Laurynas nesėkmingai pasisuka – ir lūžis. Dažniausiai lūždavo rankos, kojos. Krepšys su būtiniausiais daiktais būdavo paruoštas visada, vos kas – ir lekiam į Santariškes. Dar iš tolo pamatęs ligoninės pastatą, Laurynas imdavo klykti, – pasakoja mama. – Sunku suskaičiuoti, kiek kartų ten lankėmės – gal kokį šimtą. Sugipsuoja Laurynui lūžusį kaulelį, važiuojam namo, paskui grįžtam pasirodyti medikams, sugipsuoja iš naujo ir taip toliau.“ 

Audronė su šypsena prisimena, kad Santaros klinikose medikai Lauryną pasitikdavo kaip savą: „Jis buvo išskirtinis tuo, kad kaskart į klausimą „Kaip gyveni?“ atsakydavo „Gerai“. Atvažiuoja lūžusia ranka, koja – vis tiek gerai. Žinoma, kiekvienas lūžis sūnui buvo skausmingas, betgi žmogus prie visko pripranta.“ 

Iš pradžių Laurynas dar galėjo stovėti ant kojų, iki septynerių bandė vaikščioti palei stalą, paskui kurį laiką judėjo su vaikštyne, vėliau sėdo į neįgaliojo vežimėlį – taip judėti jam buvo patogiau. Per 19 metų Laurynas patyrė daugybę operacijų, į žastus, blauzdikaulius, šlaunikaulius jam įdėti metaliniai strypai. Dešinėje rankoje strypas neprigijo, jį teko išimti. Laurynui atlikta ir labai sudėtinga stuburo tvirtinimo operacija, po kurios sekė ilga reabilitacija. 

Mokykloje – kartu su visais 

Atėjus metui eiti į pirmąją klasę, Laurynui skirtas namų mokymas. Vis dėlto mama labai norėjo, kad vaikas būtų kartu su bendraamžiais, juolab kad ir pradinė mokykla buvo visai šalia namų. Į mokyklą berniukas keliaudavo kasdien, kai tik leisdavo sveikata. 

REKLAMA

Laurynas pasidžiaugia, kad vaikai mokykloje jį sutiko gražiai, čia jis išsyk susirado draugų: „Kai reikėdavo – vaikai visada padėdavo, buvo geranoriški, norėjo, kad visur kartu su jais dalyvaučiau. Po eilinio lūžio ir sunkesnės operacijos namuose mokydavausi savarankiškai. Mokydavausi ir ligoninėse – kartais ten praleisdavau po keletą mėnesių.“ 

Pirmoje klasėje Laurynas patyrė daug operacijų, ilgą laiką dešinioji ranka buvo sugipsuota. Mama pasiūlė mokytojui palikti sūnų antrus metus kartoti kurso, bet sulaukė atsakymo – ne, lai mokosi toliau, jei negalės rašyti dešiniąja ranka, rašys kairiąja arba kompiuteriu. Taip ir nutiko. 

Laurynas visada labai mėgo bendrauti. „Turime daug panašaus amžiaus giminaičių. Kokių tik vakarėlių nebūdavo mūsų namuose! Sueina po penkis ar šešis, sveikieji žaidžia futbolą, o Laurynui linksma. Prisigalvodavo ir žaidimų – išrinkti pupas ar išrūšiuoti centus. Smagu būdavo visiems“, – prisimena mama. 

Šeima nepraleido nė vienos Molėtuose vykusios Kalėdų eglutės šventės, tiesa, į pirmąją Lauryno gyvenime mamai teko sūnų nešti ant rankų. Tada berniukas buvo vienas iš tų, kurie neišsigando Kalėdų senelio ir padeklamavo jam eilėraštį. Vaikams ilgam įsiminė originalus Lauryno vežimėlis – su žybsinčiomis švieselėmis. 

Mokytis trukdė lūžtantys kaulai 

Baigęs pradinę mokyklą Laurynas pradėjo lankyti Suginčių pagrindinę mokyklą. Tėvai stengėsi, kad sūnus į pamokas nuvažiuotų bent kartą per savaitę. Šeima įsigijo specialiai pritaikytą automobilį, į kurį buvo galima įkelti neįgaliojo vežimėlį. Kitomis dienomis į namus atvykdavo mokytojai. 

REKLAMA

Pasak Lauryno, mokykla nebuvo gerai pritaikyta judėti neįgaliojo vežimėliu, nuovaža atsirado tik jam pradėjus mokytis. Komunikabiliam, draugiškam Laurynui problemų nekilo ir šioje mokykloje – jau po poros savaičių visi tapo jo draugais. 

Mama pasakoja, kad pirmieji metai pagrindinėje mokykloje šeimai buvo labai sudėtingi – Laurynas patyrė net devynias operacijas: „Sūnus buvo iškritęs iš vežimėlio, atsitrenkė į durų staktą, lūžo ranka, koja. Baimės, skausmo būta labai daug.“ 

Baigęs vidurinę Laurynas neatsisakė laikyti abitūros egzaminų, nors turėjo tokią galimybę. „Sūnus laikė egzaminus po dešimtos klasės. Kai nuvažiavom pas gydytoją pasiimti pažymos, jis net nustebo – ar tikrai Laurynas nori laikyti abitūros egzaminus? Sūnus atsakė, kad nori pasitikrinti žinias, sužinoti, ką gali“, – pasakoja Audronė. 

Mokykloje Laurynui labiausiai patiko istorija, vis dėlto didžiausias vaikino pomėgis – kompiuteris. Juo Laurynas žaidžia žaidimus, mokosi, bendrauja su draugais. Taip pat vaikinui patinka programavimas, jis svajoja tapti programuotoju. 

Dar Laurynas mėgsta skaityti knygas, žiūrėti kino filmus. Vaikinas yra orientacinio sporto entuziastas, nuolatinis Suginčiuose rengiamo Sausio 13-ajai skirto bėgimo aplink Želvų ežerą dalyvis. Visa šeima kasmet važiuoja prie jūros, į Monciškes. Mama pasakoja, kad vaikystėje Laurynas spėjo pasižymėti ir ten – nuo mažumės garsėjo kaip padūkėlis. „Ten aplinka puikiai pritaikyta, sūnui nereikia pagalbos. Nuvažiavom kartą į Monciškes, kol iškraustėm daiktus, apsižiūrėjom – nėra Lauryno. Jis, pasirodo, jau pusiaukelėje prie jūros. Vos pagavome“, – juokiasi Audronė. 

REKLAMA

Laurynas stengiasi būti aktyvus Molėtų rajono bendruomenės narys. Naujai atidarytame kultūros centre jis drauge su aktoriumi Audriumi Bružu vedė kasmetinį renginį „Pabūkime kartu“. Mama prisipažįsta, kad baisiau buvo jai – Laurynas neišsigando pilnutėlės žiūrovų salės, viskas jam pavyko puikiai. 

Problemų yra, bet šeima stengiasi nesiskųsti 

Audronė pasidžiaugia, kad prieš trejus metus pritaikytas jų gyvenamasis būstas, sutvarkyta vonia, sanitarinis mazgas, Laurynas gali išvažiuoti į kiemą: „Neturime pernelyg kuo skųstis. Žinoma, valstybės parama negalią turintiems žmonėms galėtų būti didesnė. Kad išlaikytume šeimą, dirbame abu su vyru. Iš pradžių prižiūrėti Lauryną padėjo seneliai, dabar stengiamės su vyru derinti darbo grafikus.“ 

Pašnekovės teigimu, kartais piktina lyg dirbtinai šeimoms, prižiūrinčioms negalią turinčius artimuosius, sukuriamos kliūtys. „Laurynui negalia iki šiol nustatoma dviem metams, kaskart vėl ir vėl tenka atlikti tas pačias procedūras, tarsi sūnus ims ir po metų pasveiks, – sako mama. – Be to, galėtų būti aiškesnė priežiūros skyrimo sistema. Kaip priežiūros poreikį gali įvertinti negalios gerai nepažįstantis, kabinete sėdintis žmogus? Laurynui net šaldytuvą atsidaryti sunku, jo sudėjimas tam nepritaikytas. Net sąsiuvinio viršaus sūnaus ranka nepasiekia.“ 

Šeimai nepatogu ir tai, kad tvarkant bet kokius reikalus reikia sūnų vežtis kartu. „Nesu Lauryno globėja, todėl visur turime važiuoti kartu. Prireikė atidaryti banke sąskaitą – keliaujam abu. Užstrigo priėjimas prie elektroninės bankininkystės – vėl sėdam į automobilį ir važiuojam į Uteną. Tai vargina. Mūsų šalyje labai daug biurokratizmo, būtų puiku, jei panašios problemos būtų sprendžiamos paprasčiau“, – kalba moteris. 

REKLAMA

Vis dėlto Audronė patenkinta, kad pavyko užauginti savarankišką sūnų, kuris turi ateities planų: „Būtų puiku, jei Laurynas baigtų ne tik vidurinę, bet ir įgytų specialybę, dirbtų ir užsidirbtų. Nesinori labai daug, svarbu, kad jis būtų kuo savarankiškesnis.“

Straipsnio autorė: Lina Jakubauskienė.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Padiskutuoti apie socialinio verslo ateitį susirinko verslo, NVO ir valstybės institucijų atsto-vai. Aurelijos Babinskienės nuotr.
Lietuvoje jau ne vienus metus kalbama, kad būtina reglamentuoti socialinį verslą. Deja, Socialinio verslo plėtros įstatymas keliauja iš komiteto į komitetą Seime, tačiau taip ...
Asociacijos „Kitoks vaikas“ valdybos pirmininkė Daina Šiekštelytė Valkerienė (kairėje) ir diskusijos moderatorė Kristina Paulikė. Sigitos Inčiūrienės nuotr.
Vakar, birželio 30-ąją, Seimas vieningai priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus. Nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. specialiųjų poreikių turintys mokiniai, kaip ir visi kiti, galės lankyti ...
Panevėžio krašto žmonių su negalia sąjungos pirmininkas Jonas Dumša prie ore kabančių sūpynių. (nuotr. asm. archyvo)
Tinklinės sūpynės, karuselė, lauko treniruokliai – tokia Panevėžio specialiosios mokyklos-daugiafunkcio centro kieme esanti įranga paįvairina šią įstaigą lankančių sunkią ...
VšĮ „Socialiniai meno projektai“ projekto „Susitikime muziejuje“ akimirkos. VšĮ „Socialiniai meno projektai“ archyvo nuotr.
Alzheimerio liga kasmet suserga vis daugiau žmonių, bet mažai atvejų diagnozuojama, nes susirgę žmonės nesikreipia į medikus. Ši liga diagnozuojama tik vienam iš 4 ...
Ignas dalyvavo Specialiosios olimpiados jaunųjų atletų bendruomenės baidarių žygyje. (nuotr. asm. archyvo)
Ignui Bogdzevičiui – 10 metų. Jis vystėsi lėčiau negu jo bendraamžiai, tačiau berniuko tėvai kantriai ieškojo žinių ir specialistų pagalbos.  Su Ignu ir jo tėvais ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų