Į „Google“ paiešką įvedus „maisto netoleravimo testas“ kiekvienas nesunkiai rastų savo kišenei priimtiną tyrimą – paslaugos kaina, priklausomai nuo reagentų skaičiaus, gali svyruoti nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų. Tiesa, tiek dietologai, tiek alergologai sako – tokiais tyrimais gydytojai nesivadovauja, mat jie nėra validuoti mediciniškai, todėl žmonėms jų darytis nėra jokio medicininio pagrindo. Santaros klinikų gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad pirmiausia reikia pabrėžti, kad tokie tyrimai yra nevaliduoti medicinine prasme.

Maisto prekės (nuotr. stop kadras)

Maisto prekės (nuotr. stop kadras)

„Maisto netoleravimo testų gydytojai dietologai ir gydytojai alergologai nenaudoja savo kasdieniame darbe, kadangi šie testai nėra validuoti medicinos prasme. T. y., šio tyrimo patikimumui nepakanka įrodymų, todėl jo nėra jokiose gydymo, diagnostikos gairėse, kurias rekomenduotų medicinos organizacijos, specialistų draugijos“, – teigia dr. E. Gavelienė.

Dietologei dr. E. Gavelienei antrina ir gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė prof. Rūta Dubakienė, kuri teigia, kad Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademija yra priėmusi nuostatą, jog tokie tyrimai nėra rekomenduotini alergologinėje diagnostikoje.

REKLAMA

„Yra du skirtingi dalykai – maisto netoleravimas ir maisto alergija. Kai visuomenė nelabai išmano apie alergijas, vienos ligos yra įvairiai interpretuojamos ir painiojamos su kitomis. Maisto netoleravimas yra dėl fermentinių dalykų ir tai nėra alerginės reakcijos. Tai, kas dabar yra Lietuvoje, maisto netoleravimo tyrimai, kai nustatinėjami kitų klasių nei alerginiai antikūnai, jie yra nevertinami ir nenaudotini. Gydytojai alergologai ir klinikiniai imunologai išmano savo specialybę, todėl vadovaujasi Europoje priimtais diagnostikos ir gydymo standartais ir nerekomenduoja tokių tyrimų darytis. Tokie testai yra nenaudotini“, – teigia gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė prof. Rūta Dubakienė.

Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė prof. Rūta Dubakienė (nuotr. Edgaras Kurauskas)

Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė taip pat pastebi, kad nors maisto netoleravimo testai skamba mediciniškai, visgi jie medicininėje praktikoje nenaudojami.

„Maisto netoleravimo testai, kad ir kaip skambėtų mediciniškai, visgi nėra validuoti ir klinikinėje praktikoje gydytojų dietologų nenaudojami. EAACI Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos maisto alergijos ir anafilaksijos gairėse teigiama, kad šie tyrimai nėra patvirtinti ir negali būti rekomenduojami maisto alergijų diagnostikai. Imunoglobulinai IgG negali niekaip būti susiję su klinikiniais simptomais ar liga. Žinoma, kad maistui specifinis imunoglobulinas IgG4 rodo, kad organizmas susidūrė su tam tikrais maisto komponetais, kuriuos imuninė sistema atpažįsta kaip ne savo baltymus. Paprastai sakant, testo rezultatai rodo, ką jūs valgote, o ne tai, ko mistiškai netoleruojate. EAACI rekomenduoja nenaudoti šių testų jokiai diagnostikai. Todėl nereikėtų stebėtis, kad jūsų draudimo kompanija nekompensuos šių neadekvačiai brangių testų atlikimo“, – pastebi Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė. 

REKLAMA

Pasak alergologės prof. R. Dubakienės, maisto netoleravimo testai Lietuvoje ganėtinai populiarūs, nes visuomenė neturi pakankamai žinių ir yra įsitikinę, kad brangus tyrimas yra lygus geram tyrimui.

„Ta nuomonė, kuri yra visuomenėje susiformavusi, nėra visiškai neteisinga. Visuomenė įsivaizduoja, kad va, tyrimas kainuoja didelius pinigus, tai gal čia geras tyrimas. Aišku, jei žmogus sugalvoja pasidaryti tą testą – tegul eina ir daro, tai jo problema. Bet kas iš to? Tu gauni tyrimo rezultatus, pamatai kažkokius ten skaičiukus ir pradedi galvoti, kad tau alergija nuo vienų ar kitų maisto produktų. Būna, kad ateina pacientai ir aiškina, kad jam alergija. Ir kai paaiškini, kad tai ne alergija, tai tik nustatyti antikūniai, o alerginės ligos nėra, tai tik įsijautrinimas, moksliškai – sensibilizacija“, – pastebi profesorė R. Dubakienė.

Kaip teigia prof. R. Dubakienė, pirmiausia, ką žmogui reikėtų daryti įtarus alergiją, tai kreiptis į šeimos gydytoją, kuris įvertintų, ar su negalavimu reikia kreiptis į alergologus.

„Jei žmogus įtaria, kad netoleruoja vienų ar kitų maisto produktų, jam pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris turi susiorientuoti, kas yra ir, jei reikia, siųsti specialisto konsultacijai. Bet būna tokie pacientai, kuriems pasakai, kad jiems nėra maisto alergijos, žiūri akis išpūtę ir netiki, nes „prisigūglinę“, prisikaitę. Manyčiau, kad elementarias žinias apie alergiją reikia suteikti jau vaikams, mokiniams. Mokykloje tokių žinių spraga yra didžiulė, paprasčiausiai vadovėliuose tokių žinių nėra. Pati nemažai rašau ir stengiuosi, kad visuomenė sužinotų daugiau, bet man atrodo, kad daugumai geriau sėsti prie kompiuterio, naršyti po internetą ir prisiskaityti nesąmonių, nei paimti knygą apie alergiją į rankas“, – pastebi alergologė.

REKLAMA

Prof. R. Dubakienė pastebi, kad didelės maisto netoleravimo tyrimų kainos nėra išpūstos – mat tokius tyrimus atlikti laboratorijoms iš tiesų reikalingos brangios žaliavos.

„Kas dėl kainų – jos nėra kažkokios nepakeliamos. Pinigai imami už metodiką, už reagentus, visa tai kainuoja. Šiaip reagentai, ypač imunologiniai, yra brangūs. Tai dėl didelės tokių tyrimų kainos nėra nieko nuostabaus. Tik kad tie tyrimai mažai ką duoda“, – teigia alergologė.

Prof. R. Dubakienės teigimu, maisto netoleravimą žmonės dažnai painioja su alergija, tačiau tai nėra tas pats.

„Jei yra maisto alergija, reakcija įvyksta per 2-6 valandas. Jeigu reakcija įvyksta po 2-3 dienų, tai jau yra ne maisto alergija. Negali būti taip, kad tu kažką valgai ir nežinai, kad esi tam alergiškas. Taip nebūna. Alergija yra labai konkretus dalykas. Ir tai, kas dažnai interpretuojama kaip alergija maistui, yra visiškai ne alergija, o maisto netoleravimo arba pseudoalerginės reakcijos, kai išsiskiria tos pačios biologiškai medžiagos, kaip ir tikrų alerginių reakcijų metu", – pastebi alergologė.

Gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė (nuotr. R. Pledo)

Gydytoja dietologė E. Cikanavičiūtė taip pat pastebi, kad pacientai dažnai painioja alergiją ir maisto netoleravimą, todėl labai svarbu atsirinkti, kas yra kas. 

„Didelė problema, kad populiariojoje literatūroje ir, apskritai, viešojoje erdvėje apibūdinant organizmo reakciją į maistą manipuliuojama žodžiais „alergija“, „netoleravimas,“ „jautrumas“. Maisto alergija – tai imuninės sistemos reakcija į maisto alergeną, dažniausiai baltymą, kuriuos organizmas supranta kaip pavojingus ir pradeda gaminti antikūnus prieš juos.

REKLAMA

Maisto netoleravimas su alergologija ir imunologija visiškai nieko bendro neturintis terminas ir dažniau naudojamas gastroenterologijoje ar dietologijoje. Pavyzdžiui, laktozės netoleravimas diagnozuojamas esant fermento laktazės nepakankamumui. Gali būti, kad dėl kasos fermentų ar tulžies rūgščių trūkumo žmogus netoleruoja riebaus maisto, dėl ko jam pasireiškia nevirškinimo jausmas, pilnumas ar net viduriavimas. Vienintelis jautrumas maistui, kuris egzistuoja medicininėje kalboje – tai neceliakinis jautrumas glitimui. Kai pacientą vargina simptomai panašūs į celiakijai būdingus simptomus, kurie palengvėja arba praeina eliminavus iš dietos glitimą, bet tiek celiakijos, tiek alegijos kviečiams diagnozė tyrimais nepatvirtinta. Nėra tyrimų, kurie patvirtinų šią diagnozę – ji diagnozuojama naudojant atmetimo strategiją. Visas kitas jautrumas maistui – terminas, kuris itin plačiai naudojamas visuomenėje, bet su medicina neturi nieko bendro“, – pastebi dietologė E. Cikanavičiūtė.

Tiesa, gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė teigia, kad kartais medikai, tiek mūsų šalyje, tiek ir užsienyje, rekomenduoja šį tyrimą. Tačiau to tikslas dažniausiai – psichologinė pagalba riboti maisto kiekį.

„Yra psichologinės priežastys. Man yra tekę bendrauti su užsienio kolegomis, kurie savo paslaugų sąraše turi vieną ar kitą maisto netoleravimo testą, nes tai padeda žmonėms riboti maistą, kai to reikia. Tai nėra moksliškai pagrįstas alergijų diagnozei, tačiau tai parodo dažniausiai vartojamą produktą ir dėl to žmogui yra rekomenduojama to produkto atsisakyti“, – pasakoja dr. E. Gavelienė.

REKLAMA

Gyventojai ruošiasi Velykoms, bet prekybininkai turi vieną prašymą

Taip pat gydytoja dietologė pastebi, kad pati maisto netoleravimo diagnozė iš tiesų yra ir ji turi tam tikrą pagrindą.

„Maisto netoleravimas, tai nepageidaujama žmogaus organizmo reakcija į maistą, sukelta neimunologinių mechanizmų. Kartais tai pasireiškia virškinimo sistemos simptomais, pavyzdžiui pilvo pūtimas, viduriavimas, kartais gali būti kvėpavimo sistemos reakcijos ar odos reakcijos (pvz. paraudimas). Maisto netoleravimas gali būti susijęs su tam tikrų virškinimo fermentų stoka (pavyzdžiui, apie 30 procentų Lietuvos gyventojų turi mažesnio ar didesnio laipsnio laktozės – fermento skaidančio pieno cukrų laktazę – trūkumą. Jie jaučiasi nekaip suvalgę pieno ar pieno produktų. Maisto netoleravimo priežasčių yra ir daugiau, bet jei mes kalbame apie šitą maisto netoleravimo testą, jis neatskleidžia šių priežasčių“, – pastebi dietologė dr. E. Gavelienė.

Tiesa, dr. E. Gavelienė pažymi, kad maisto netoleravimo testas netgi gali padaryti meškos paslaugą alergijų turintiems žmonėms.

„Visose tokių testų instrukcijose yra nurodoma, kad alergijos šitas testas neparodo, bet kartais žmonės to neperskaito. Kartais netgi būna taip, kad jeigu žmogus yra alergiškas kažkokiam produktui, o tas produktas teste būna tarp leidžiamų maisto produktų, tai dažnai žmonės mano, kad tas testas, kadangi jis yra tikrai brangus ir apimantis daug produktų, yra tikslesnis už alerginius mėginius ir kartais pažaidžia eksperimentuodami su tuo produktu, kuriam buvo nustatyta alergija, o maisto netoleravimo testas parodė, kad esą jis gali jį valgyti, ir taip žmogus prisižaidžia ir išprovokuoja savo organizmo reakcijas“, – įspėja dietologė.

REKLAMA

Kaip pastebi dr. E. Gavelienė, dažnai šį testą imasi darytis viršsvorio turintys ar nutukimu sergantys žmonės, esą mano, kad svoris ilgainiui galėjo didėti dėl maisto netoleravimo. Tačiau, pasak gydytojos, taip manyti nėra pagrindo.

„Pavyzdžiui, nutukimu nesusergama dėl maisto netoleravimo. Nes jeigu yra maisto netoleravimas, dažniausiai yra mitybos nepakankamumas“, – pastebi dietologė.

Gydytoja dietologė E. Cikanavičiūtė pastebi, kad atlikus testą pacientai susimąsto ir atsisako tam tikrų maisto produktų, ko rezultatas – krintantis svoris. 

„Labai dažnu atveju pacientų savijauta pagerėja eliminavus tyrimo rezultatuose „netoleruojamus“ produktus. Bet tą paaiškinti galima daug paprastesnėmis priežastimis. Pirma, žmonės pradeda daugiau dėmesio skirti savo dietai: valgymo režimui, maisto pasirinkimui, maisto gaminimui. Todėl dėl sistemingo maisto pasirinkimo pagerėja ne tik bendra savijauta, bet gali mažėti ir nepageidaujams svoris.

Nega to, svoris mažėja ir nuo atsiradusių griežtų maisto apribojimų. Antra, kiek man yra tekę matyti tokio tipų tyrimų rezultatų, beveik visais atvejais žmonės „netoleruoja“ kviečių ir kitų glitimo turinčių javų, pieno produktų, kartais specifinių daržovių (pvz. kopūstų), vaisių (pvz. obuolių), riešutų, šokolado ir t.t. Kviečiai, pieno produktai, riešutai yra vieni pagrindinių alergenų ir juos eliminavus iš dietos skundai, kurie galėjo būti susiję su maisto alergija, didelė tikimybė, kad palengvės arba praeis. Glitimo turintys javai (kviečiai, rugiai ir miežiai) ir jų gaminiai yra viena pagrindinių produktų grupių, kurie gali provokuoti dirglios žarnos sindromo simptomus (pilvo pūtimą, skausmą, tuštinimosi sutrikimus).

REKLAMA

Todėl eliminavus glitimą iš dietos labai didelė tikimybė, kad pagerės virškinamojo trakto simptomai ir bendra savijauta. Pieno produktai be baltymų, kurie gali būti alergenais, dar turi ir pieno cukrų – laktozę, kurią ne kiekvienas iš mūsų toleruojame vienodai gerai. Todėl iš dietos ekskliudavus pieno produktus, taip pat daug tikimybės, kad pagerės virškinamojo trakto simptomai. Kai kurios daržovės ir vaisiai taip pat gali būti maisto alergijų priežastis, o taip pat ir dirglios žarnos sindromo simptomus provokuojantys veiksniai, todėl vėlgi selektyviai nebevartojant kai kurių daržovių ar vaisių pacientai pasijus geriau. Trečia, ne paslaptis placebo efektas veikia ne tik su vaistais, bet ir su atliktom manipuliacijom su pacientu, šiuo atveju ištyrimu.“, – pastebi dietologė E. Cikanavičiūtė.

E. Gavelienė teigia, kad gydytojai dietologai nesivadovauja šiais tyrimais, todėl čia svarbus maisto netoleravimo testus atliekančių įstaigų atsakingas požiūris.

„Tos įstaigos, kurios atlikinėja šituos testus, turėtų būti atsakingos ir pateikti žmogui alternatyvas vietoje tų produktų, kuriuos testas rekomenduoja sumažinti arba išbraukti savo racione. Gydytojas dietologas nustato diagnozę ir paskiria gydymą. O čia gaunasi taip, kad žmogus diagnozę gauna nustatytą tokiu testu, kuris mediciniškai nevaliduotas. Čia tas pats būtų, jei žmogus virbule nusistatytų sau valgomus ir nevalgomus produktus ir ateitų pas specialistą. Todėl šiuolaikiniai gydytojai dietologai neturėtų remtis šituo testu bent jau kol kas, kol jis yra tokioje stadijoje, kai dar neturi pakankamai medicininio pagrindo būti kaip diagnostinis testas. Dėl to situacija yra tokia, kad dėl šių tyrimų atsiranda nesusipratimų su žmonėmis, nes gydytojai dietologai savo darbe šiais testais nesivadovauja“, – pastebi E. Gavelienė.

REKLAMA

„Teoriškai toks testas medicininės reikšmės neturi, dėl to kaip ir nėra medikų naudotinas, kadangi kitu atveju žmogus galėtų pareikšti pretenziją pagal Pacientų žalos atlyginimo įstatymą. Ir man, kaip gydytojai dietologei, skaudžiausia būna ta situacija, kai žmonės su testu rankose ateina pas gydytoją dietologą ir prašo parengti pagal tai rekomendacijas, kai tuo tarpu gydytojas dietologas negali to įrankio naudoti kaip gydymo ar diagnostikos priemonės, nes jis nusižengtų Pacientų žalos atlyginimo įstatymui“, – priduria gydytoja dietologė.

TURI NUOTRAUKŲ AR VIDEO MEDŽIAGOS ŠIA TEMA?
Atsiųsk mums!
SIŲSTI

Dėkojame! Medžiaga sėkmingai išsiųsta redaktoriui.

Peržiūrėjus, ji bus patalpinta į straipsnį.

SIŲSTI
arba
PRIDĖTI
Klaida: nuotrauka, kurią bandote įkelti, užima per daug vietos ... (kažkas panašaus)
Įkelkite savo turimas nuotraukas ar video medžiagą ir nurodykite savo kontaktinius duomenis, kad prireikus galėtume su jumis susisiekti.
PUBLIKUOTI
PUBLIKUOTI

Buvusi pacientė
2020-06-02 05:05:06
Tokių nesąmonių nerašytų, jeigu po mokslų baigimo iš tarybinio vadovėlio būtų perskaitę nors vieną mokslo straipsnį.

Ajajai... Nereikia manyti, kad visi jūsų pacientai yra neišmanėliai. O reikia domėtis, kodėl šie testai yra populiarūs. Visų pirma, tai jautrumas maistui per IgG (kartais net IgA ir IgM) antikūnius yra realus, jau kažkiek ištirtas dalykas. Visų antra, kai organizmas silpnas, jis iškart pajaus šitas reakcijas, nereikia plauti pacientui smegenų, kad jam kažkas su psichika negerai, nes pas jį reakcijos į maistą. Šiems antikūniams sudaryti bereikalingai eikvojamos organizmo atsargos, kaip antai –baltymai, vitaminai, mineralai. O dar blogiau, kad dažnai šitos „įjautrintos“ dalelės, patenka per žarnyno sienelę į kraują, kartu su lektinais. Pasidomėkit jų poveikiu organizmui. Tai ne tik sąnarių skausmai, o ir rimtesni sutrikimai. Kai kuriems žmonėms gali būti naudinga laikinai išimti šiuos produktus. Bet kuri imuniteto reakcija turi potencialą histamino išskyrimui, o tuo pačiu zonulinui, kuris atveria žarnyno sienelę įvairiems patogenams. Tai garantuotas žemo lygio uždegimas (rizika širdies kraujagyslių, vėžio, autoimuninėms ligoms ir kt.).

Kitas pavyzdys. Pas mane asmeniškai nėra jokios IgE alergijos, ale „tikros“ kaip vadina alergologai, dariausi pilną didžiulę paletę, bet išmetus IgG4 produktus ir juos vėliau įvedus atgal visuomet beria, kol nesusidaro pakankamai antikūnių. Tai kas, jūsų manymu tai vadinti, jei ne alergija?
Taip, IgG4 antikūniai apsaugo nuo reakcijos į šiuos svetimkūnius... Klausimas, ar žmogui naudinga vartoti pastoviai tokį maistą, jei jo kūnas šitaip reaguoja? Kaip pastebėjimas, tokie produktai dažnai yra iš ankštinių, riešutų ir kiaušinių, pieno. Vartojant gausiai tokius dalykus yra pažeidžiamas žarnynas per šitas „nekaltas“ imunines reakcijas. Ar turi bent logikos alergologai sakydami, kad žmogui tai nekenkia, kai seniai žinoma, kad minėti produktai gausesniais kiekiais alergizuoja žmogų. Nesistebiu, nes patys medikai dažniausiai kenčia nuo įvairių problemų, kurių nesugeba išspręsti.
Būna ir individualių reakcijų į atskirus produktus.

O dėl IgG1–3 testo išvis kaip galite šnekėti. Šitie imuniniai kompleksai yra žinomi uždegimo mediatoriai. Kaip galite šitaip nesidomėti mokslu, ponai daktarai, ir rašyti straipsnius. Ar angliškai nemokate ir nežinot, kurie akademiniai tinklapiai skelbia naujus tyrimus? Turėtumėt žinoti, kaip medikai, ar ne. Še, skaitykit, pačią pirmą nuorodą jums įmetu https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/18072008/ gal išmoksit ir patys pasieškot. Galų gale, už ką jūs mūsų draudimo pinigus gaunat, jei turim už jus studijuot.

Man šitas IgG1–3 testas, galim sakyt, išgelbėjo žarnyną ir garantuotai nuo tolimesnių autoimuninių ligų. Neceliakinis, o gal ir celiakinis jautrumas glitimui aiškiai matėsi iš antikūnių kiekio IgG teste, ir kol neišėmiau glitimo, visas žarnynas buvo kiauras, pilnas kandidos, kitų žalingų bakterijų, ir kentėjau nuo depresijos, sąnarių skausmų, nuovargio ir daug kitų, baisesnių dalykų. Ir neturėjau jokio netoleravimo glitimui, fermentų pakako, jį virškino puikiai, valgiau visą gyvenimą. Ar jums, medikams, nesvarbu, ką jums sako pacientai, nes jūs esat visažiniai, o kitus žmones laikot psichiniais ligoniais? Dėl to pastoviai jiems siūlot apsilankyt pas psichiatrą, užuot patarę naudingą tyrimą? Aš siūlau daktarams su dievo kompleksu tą ir daryti, nes kažkaip po medicinos mokslų daug kas juo suserga...

Jeigu kas nori realiai sužinoti vertingumą jautrumo maistui testo, jam tereikia pasiklausinėti tų, kurie jį darėsi. O dar geriau, kaip dariau aš, – pasikalbėti su mokslininkais, dirbančiais laboratorijose ir toje srityje, tuomet viskas nušvis kitomis spalvomis, o ne Lietuvos kaimo. O, koks tas Googlis baisus, ar ne?... Keista, tas Googlis man padėjo nustatyti jau 3 diagnozes rimtų ligų, įskaitant smegenų auglio, kurių nesugebėjo nustatyti gydytojai per 15 metų. Pasiskaičiau, nuėjau pasidaryti tyrimų, o daktarai tik savo štampus sudėjo. Gal laikas medikams pradėt Google skaityt? Ar taip baisu atverti horizontus naujų žinių?

Jeigu šiuolaikinė medicina ir daktarų kompetencija padėtų žmonėms spręsti iš esmės jų problemas, o ne vesti jas gilyn (ar mažai pažįstame nuo vaistų suluošintų žmonių?), būtų gera pradžia, o iki tol ačiū laboratorijoms, vaistininkams ir visagaliui Google kurie nukreipia tinkama linkme, užuot nustatę mums „psichinių nukrypimų“, nes vis dar sugebame jausti savo kūną, kas mums darosi, tinka ir netinka.

Šviesios dienos visiems.
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Dana 2020-06-14 12:45:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Nesamones, man ziauriai pusdavo pilva dazniausiai pavalgius duonos, alergologai nieko nerado, pasidariau netoleravimo testa, pasirodo mano organizmas reaguoja I mieles, nustojau valgyti produktus su mielem ir visos problemos dingo   ATSAKYTI
Buvusi pacientė 2020-06-02 05:05:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Tokių nesąmonių nerašytų, jeigu po mokslų baigimo iš tarybinio vadovėlio būtų perskaitę nors vieną mokslo straipsnį.

Ajajai... Nereikia manyti, kad visi jūsų pacientai yra neišmanėliai. O reikia domėtis, kodėl šie testai yra populiarūs. Visų pirma, tai jautrumas maistui per IgG (kartais net IgA ir IgM) antikūnius yra realus, jau kažkiek ištirtas dalykas. Visų antra, kai organizmas silpnas, jis iškart pajaus šitas reakcijas, nereikia plauti pacientui smegenų, kad jam kažkas su psichika negerai, nes pas jį reakcijos į maistą. Šiems antikūniams sudaryti bereikalingai eikvojamos organizmo atsargos, kaip antai –baltymai, vitaminai, mineralai. O dar blogiau, kad dažnai šitos „įjautrintos“ dalelės, patenka per žarnyno sienelę į kraują, kartu su lektinais. Pasidomėkit jų poveikiu organizmui. Tai ne tik sąnarių skausmai, o ir rimtesni sutrikimai. Kai kuriems žmonėms gali būti naudinga laikinai išimti šiuos produktus. Bet kuri imuniteto reakcija turi potencialą histamino išskyrimui, o tuo pačiu zonulinui, kuris atveria žarnyno sienelę įvairiems patogenams. Tai garantuotas žemo lygio uždegimas (rizika širdies kraujagyslių, vėžio, autoimuninėms ligoms ir kt.).

Kitas pavyzdys. Pas mane asmeniškai nėra jokios IgE alergijos, ale „tikros“ kaip vadina alergologai, dariausi pilną didžiulę paletę, bet išmetus IgG4 produktus ir juos vėliau įvedus atgal visuomet beria, kol nesusidaro pakankamai antikūnių. Tai kas, jūsų manymu tai vadinti, jei ne alergija?
Taip, IgG4 antikūniai apsaugo nuo reakcijos į šiuos svetimkūnius... Klausimas, ar žmogui naudinga vartoti pastoviai tokį maistą, jei jo kūnas šitaip reaguoja? Kaip pastebėjimas, tokie produktai dažnai yra iš ankštinių, riešutų ir kiaušinių, pieno. Vartojant gausiai tokius dalykus yra pažeidžiamas žarnynas per šitas „nekaltas“ imunines reakcijas. Ar turi bent logikos alergologai sakydami, kad žmogui tai nekenkia, kai seniai žinoma, kad minėti produktai gausesniais kiekiais alergizuoja žmogų. Nesistebiu, nes patys medikai dažniausiai kenčia nuo įvairių problemų, kurių nesugeba išspręsti.
Būna ir individualių reakcijų į atskirus produktus.

O dėl IgG1–3 testo išvis kaip galite šnekėti. Šitie imuniniai kompleksai yra žinomi uždegimo mediatoriai. Kaip galite šitaip nesidomėti mokslu, ponai daktarai, ir rašyti straipsnius. Ar angliškai nemokate ir nežinot, kurie akademiniai tinklapiai skelbia naujus tyrimus? Turėtumėt žinoti, kaip medikai, ar ne. Še, skaitykit, pačią pirmą nuorodą jums įmetu https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/18072008/ gal išmoksit ir patys pasieškot. Galų gale, už ką jūs mūsų draudimo pinigus gaunat, jei turim už jus studijuot.

Man šitas IgG1–3 testas, galim sakyt, išgelbėjo žarnyną ir garantuotai nuo tolimesnių autoimuninių ligų. Neceliakinis, o gal ir celiakinis jautrumas glitimui aiškiai matėsi iš antikūnių kiekio IgG teste, ir kol neišėmiau glitimo, visas žarnynas buvo kiauras, pilnas kandidos, kitų žalingų bakterijų, ir kentėjau nuo depresijos, sąnarių skausmų, nuovargio ir daug kitų, baisesnių dalykų. Ir neturėjau jokio netoleravimo glitimui, fermentų pakako, jį virškino puikiai, valgiau visą gyvenimą. Ar jums, medikams, nesvarbu, ką jums sako pacientai, nes jūs esat visažiniai, o kitus žmones laikot psichiniais ligoniais? Dėl to pastoviai jiems siūlot apsilankyt pas psichiatrą, užuot patarę naudingą tyrimą? Aš siūlau daktarams su dievo kompleksu tą ir daryti, nes kažkaip po medicinos mokslų daug kas juo suserga...

Jeigu kas nori realiai sužinoti vertingumą jautrumo maistui testo, jam tereikia pasiklausinėti tų, kurie jį darėsi. O dar geriau, kaip dariau aš, – pasikalbėti su mokslininkais, dirbančiais laboratorijose ir toje srityje, tuomet viskas nušvis kitomis spalvomis, o ne Lietuvos kaimo. O, koks tas Googlis baisus, ar ne?... Keista, tas Googlis man padėjo nustatyti jau 3 diagnozes rimtų ligų, įskaitant smegenų auglio, kurių nesugebėjo nustatyti gydytojai per 15 metų. Pasiskaičiau, nuėjau pasidaryti tyrimų, o daktarai tik savo štampus sudėjo. Gal laikas medikams pradėt Google skaityt? Ar taip baisu atverti horizontus naujų žinių?

Jeigu šiuolaikinė medicina ir daktarų kompetencija padėtų žmonėms spręsti iš esmės jų problemas, o ne vesti jas gilyn (ar mažai pažįstame nuo vaistų suluošintų žmonių?), būtų gera pradžia, o iki tol ačiū laboratorijoms, vaistininkams ir visagaliui Google kurie nukreipia tinkama linkme, užuot nustatę mums „psichinių nukrypimų“, nes vis dar sugebame jausti savo kūną, kas mums darosi, tinka ir netinka.

Šviesios dienos visiems.    ATSAKYTI
Buvusi_pacientė 2020-06-02 05:16:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Matyt, nuoroda blokuojama, darkart įdedu, psl.: pubmed.ncbi.nlm.nih.gov pasviras brūkšnys 18072008

Pavadinimu „IgG Antibodies Against Food Antigens Are Correlated With Inflammation and Intima Media Thickness in Obese Juveniles“

Ir tai tik vienas tyrimas iš daugelio. Prašom atverkite akis, daktarai, atverkite, kad ir kokioj jūs srity dirbate. Pradėkite skaityti, domėtis. Pradėkite domėtis vitaminais taip pat, nes per 30 metų man negalėjo nustatyti B12, geležies trūkumų taip pat. Ne, jūsų hemoglobinas to nerodo. Yra begalė kitų parametrų, kuriuos reikia žinoti... Nesugebėjo net paaiškinti, kodėl gali būti neurologiniai simptomai nuo to.

Ir, žmonės, saugokitės psichiatrijos, ji pavojinga, o ypač dabar, kai kas antram išrašo nebe vitaminų, o psichotropinių medžiagų, nes tai biznis jūsų sveikatos sąskaita.    ATSAKYTI
Juste 2020-05-31 16:33:57
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
Puikus straipsnis   ATSAKYTI

Top Video

TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Pajūryje nebelieka vietos: poilsiautojų Palangoje ir Šventojoje daugėja kasdien
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Advokatas prabilo apie liudijimus, ką Pinikas darė prie žuvusios Didžiūnaitytės kūno
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Nušauto policininko šeimą pasiekė piniginė parama: iš viso – kiek daugiau nei 33 tūkst.
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Dėl vietoj dušinių Palangoje išdygusio namo surengta akcija: žmonės atėjo pasiruošę išsimaudyti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Kaimynai sukrėsti dėl pro langą iškritusio ir žuvusio penkiamečio: tėvai vaikais labai rūpinosi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Su oro balionais į audrą patekę dalyviai papasakojo, ką patyrė skubiai leisdamiesi
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Punios šilas ir vėl specialistų akiratyje: šile įsisiautėjo kenkėjai
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Vos tik paskelbus sprendimą apie atidaromą sieną, lietuviai patraukė į Lenkiją
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Lietuva dėl Astravo sulaukė paramos iš Lenkijos: žada taip pat nepriimti
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Per Kuršių marias kelte plaukę keleiviai sulaukė netikėtos staigmenos
REKLAMA
Parodė, kaip skraidinami donorų organai iš kitų šalių (nuotr. Tv3.lt/Ruslano Kondratjevo)
Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Biuras) skelbia apie dar vieną sėkmingai įvykusį tarptautinį organų donorystės ...
Vėžys  (nuotr. 123rf.com)
Vėžys tikriausiai yra tas dalykas, kurio labiausiai bijo visi pacientai. Kuo vyresnis jūs esate, tuo didesnė rizika juo susirgti. Kasmet nuo vėžio miršta apie 165 000 žmonių. ...
Širdis (nuotr. 123rf.com)
„Turiu nesveiką širdį, sunkiai pakeliu karščius. Gal galite patarti, kaip elgtis per karščius, kad nejausčiau sunkumo širdies srityje?“ – klausia 59 metų Angelė iš Rietavo. ...
Ligoninė (nuotr. stop kadras)
Į portalą tv3.lt kreipėsi medicinos paslaugomis nusivylusi vilnietė Elena (vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.), kuriai suplanuotas vizitas atlikti tyrimus ...
Lašelinė  (nuotr. 123rf.com)
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad pneumokokine infekcija  daugiausia serga ikimokyklinio amžiaus vaikai bei vyresni nei 65 metų asmenys ir ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų