Netelpa galvoje – surinkti daugiau nei 1 100 lėlių! Kaip ir kur jas eksponuoti, kokią aplinką sukurti? Sigutei Kiaulėnienei iš Pačeriaukštės kaimo (Biržų r.) tokių klausimų nekilo nei prieš 25 metus, kai ji pradėjo rinkti bei siūti lėlytes nei vėliau, 2008-aisiais, kai savame kaime, buvusioje kolūkio kontoroje, atidarė liaudies buities muziejų, kuriame tilpo ne tik jos lėlės, bet ir daugybė drauge su vyru surinktų Biržų krašto buities rakandų.

Sigutės namai – mergaičių svajonė (nuotr. asm. archyvo)

Sigutės namai – mergaičių svajonė (nuotr. asm. archyvo)

Lėlė, priminusi vaikystę

Potraukis prie lėlyčių atsirado tikriausiai dėl to, kad vaikystėje jai neteko su jomis žaisti, be to, juodu su vyru augino tris sūnus. „Seniai, turbūt prieš 25 metus, Panevėžio turguje ant prekystalio pamačiau didelę lėlę, dar beveik visai naują, tik be drabužių, – prisimena Sigutė. – Kažkas manyje tikriausiai pabudo.

Vaikystėje gyvenome sunkiai, pinigų maistui ne visada užtekdavo, tad tėvai žaislais tikrai nelepino. Be to, Dievas panorėjo, kad ne dukteris, o tris sūnus kunigaikščių vardais – Mindaugą, Gediminą ir Kęstutį – auginčiau. Gal tas savotiškas mergaitės ilgesys ir pastūmėjo nusipirkti lėlę. Parsinešusi nuprausiau ir puoliau ieškoti medžiagos skiaučių suknelei.

REKLAMA

Siūti buvau išmokusi iš mamos, kaimo siuvėjos. Atradusi seniai nebenešiojamą gelsvai margo kartūno suknelę, sukirpau mažą drabužėlį, sudygsniavau, pamatavau, nagi, kaip tik mano lėlytei. Net dirželį savo „pirmagimei“ vąšeliu nunėriau. Ir šiandien toji lėlytė tais pačiais drabužėliais aprengta. Nors per daugelį metų suknia nubluko, nekeičiu jos į naują, nenoriu nubraukti praeities prisiminimų.“

Sigutė su vyru Valdu, baigę veterinarijos mokslus, į Biržų kraštą sugrįžo 1984 metais. Kaip dauguma čionykščių, pasistatė namus, įsikūrė, augino vaikus. Gal kad laisvo laiko nuo darbų bei šeimininkavimo atlikdavo, Sigutė vis prie rankdarbių linko – siuvinį ar mezginį į rankas paėmusi, ir nuo nereikalingų minčių, ir nuo kaimo gyvenimo, prie kurio, sakė, niekada nepritapusi, atitrūkdavo.

Daugėjo ne tik lėlių

Lėlė, pasodinta kambaryje ant staliuko, džiugino Sigutės akį ir širdį. Netrukus atsirado dar viena, paskui dar… Greitai neužteko vietos nei ant stalo, nei ant komodos. Sigutės vyras Valdas tokiu žmonos užsidegimu nesistebėjo ir nesipiktino, atvirkščiai, pats ėmėsi iniciatyvos lėlytes jaukiai įkurdinti – antrame namo aukšte sumeistravo keletą lentynų joms susodinti.

„Maniškis nepasišaipė iš mano pomėgio, – prisimena Sigutė, – nors tuomet, daugiau, kaip prieš dvidešimt metų, toks suaugusios moters užsiėmimas, švelniai tariant, daugeliui galėjo atrodyti keistas…“

Greitai pritrūko vietos ir lentynose, nes lėlių – atnaujintų, papuoštų spalvingomis suknelėmis, gražiai sušukuotų – vis daugėjo. Šalia lėlių daugėjo ir įvairių seno kaimo reliktų. Besikeliantys iš vienkiemių žmonės neretai kaimynams pasiūlydavo ateiti apsižiūrėti, gal ko kuriam reikia – taip nejučiomis Kiaulėnai ėmė kaupti muziejines retenybes.

REKLAMA

Namų muziejus

Kadangi visiems šiems daiktams reikėjo vis daugiau vietos, pamažu brendo dar viena idėja, jau abiejų su vyru – ar tik ne laikas visus buities rakandus ir lėlytes išdėstyti kaip eksponatus atskiroje patalpoje? Iš pradžių gimė mažas muziejus namuose. Šeima sukūrė kaimo gryčios vaizdelį, sudėjo, surikiavo eksponatus – ąsočius, muštuvius, verpimo ratelius, lempas, liktarnas, lygintuvus…

Čia buvo ir duonkepė krosnis su atitinkama atributika duonai kepti, ir čionykštės garsenybės Bronislavos Stapulionienės audiniai, kuriais ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių žmonės pasidabinę, net senovinė lova su raštuotomis paklodėmis, užvalkalais. Spinta lūžo nuo įvairių laikotarpių kaimo gyventojų drabužių, komodos – nuo lino paklodžių, rankšluosčių… Visa tai liudija atskirus Biržų krašto žmonių gyvenimus.

Anūkėlių džiaugsmas

„Man pačiai labiausiai patinka lėlės ir, žinoma, tai, kas su jomis susiję – lėlių vežimėliai, kūdikių žaislai, – tikina kūrėja. – Turiu ir mažų, dekoratyvinių lėlių, ir didelių, kūdikio dydžio.

Lėlės lyg gyvos gyvena muziejuje – supasi sūpynėse, miega vežimėliuose, sėdi ant lentynų, fotelių, lovų… Esu numezgusi joms pledų, drabužių, pasiuvusi batelių. Iš pradžių apie šį mudviejų pomėgį nedaug kas žinojo, nebent draugai, bet štai kaimo seniūnas paragino plėstis, net pasiūlė patalpas buvusioje kolūkio kontoroje. 2008 metais muziejus buvo oficialiai atidarytas. Susirinko nemažai žmonių – atvyko literatų, muzikantų, pagrojo, padainavo. Prigužėjo pilnas muziejus vaikų iš mokyklos, kuriems, aišku, pirmiausia rūpėjo lėlės… Vietiniams žmonėms muziejus nėra toks įdomus – buities rykai dar nepamiršti, ne taip seniai jais naudotasi.

REKLAMA

Gal labiau muziejumi domisi atvykėliai iš kitų miestų, iš Latvijos. Ir, žinoma, čia iki šiol mėgstama mokinukų vieta. Visi smalsauja, kaip siūti lėles, ir aš kantriai aiškinu, leidžiu su jomis pažaisti.“

Beje, patys tikrieji žaidėjai yra Sigutės anūkai. Kol kas jų trys. Labiausiai lėlės rūpi dešimtmetei Akvilei, atvykstančiai iš Vilniaus. „Močiute, ar galiu paimti tą lėlę, o šitą irgi galiu?..“– vis prašo ji. Ir močiutė leidžia žaisti su visomis lėlytėmis, tik svarbu su jomis elgtis švelniai… Dar lėlytes retkarčiais pakilnoja, bet labiau su mašinytėmis burzgia septynmetis anūkas Gvidas bei trejų metukų Adas.

Pati ėmė siūti lėles

Muziejus kartkartėmis pasipildo naujais eksponatais, bet bene sparčiausiai auga lėlių skaičius. 2003 metais Sigutė jų buvo sukaupusi iki 100, o dabar jau perlipo per tūkstantį – daugiau nei 1 100. Iš jų apie trečdalis jos pačios pasiūtų. Nuolat atnaujindama senas lėlytes, Sigutė pabandė ir pati jas kurti.

Pradėjo nuo megztų angeliukų Kalėdoms, netrukus perėjo prie rimtų darbų – lėlyčių siuvimo, konstravimo. „Pradžia buvo sunki, tyrinėjau daugelį lėlių, sukau galvą, nuo ko pradėti, – porina kūrėja. – Tenka būti ir skulptore, ir dizainere, ir dailininke, ir mezgėja bei siuvėja… Pamažu, žingsnis po žingsnio, tobulėjau.“

Figūrėlės karkasą Sigutė suraito iš vielos, tada jį pripildo įvairių medžiagų – vatos, audinių, sintepono, viskas priklauso nuo to, kokio standumo norima. Lėlytę kurdama moteris iš anksto numato, ar ji sėdės, ar stovės, kaip laikys rankas.

REKLAMA

Veidelis irgi daromas iš tekstilės, nes modelino moteris „neprisijaukino“. Toliau – klijavimas, dažymas, plaukučių iš siūlų ar kitų medžiagų pynimas, lipdymas… „Tai nėra greitas darbas, – tikina moteris. – Užėjusios moterys klausinėja smulkmenų, norėtų išmokti, bet šiam pomėgiui reikia didelės kantrybės, laiko, pagaliau, idėjų, kuo lėlytę aprengti. Jei neturiu mintyse vaizdinio, kaip ji atrodys, kur ją įkurdinsiu, geriau išvis nepradėti, nes nepavyks. Juk mažai lėlytei turi nieko netrūkti – nuo batelių, kojinaičių, kelnaičių, pasijonio iki suknelės, skrybėlaitės, rankinuko. Ne, nesu pasiuvusi nė vieno berniuko lėliuko, jie man kažko nelimpa…

Dažnai manęs klausia, kodėl būtent lėles renku, siuvu. Kiekvienas randa užsiėmimą pagal savo poreikius – vieni renka monetas, pašto ženklus, puodukus, magnetukus, aš – lėles. Svarbu, kad muziejuje joms erdvės nepritrūktų.“

Dalį savo pagamintų lėlių Sigutė parduoda mugėse, glausdamasi prie kitų neįgalių kūrėjų. Kai išgirdusi apie negalią suklusau, ji prašė smulkiai neaprašinėti, vis dėlto nutarėme, kad gražiausią ir tauriausią atvejį jos gyvenime privalu paviešinti. 1996 metais ją užklupo sunki liga – išėjo iš rikiuotės abu moters inkstai. Tada Sigutės brolis Stasys paaukojo savo inkstą ir taip išgelbėjo sesers gyvybę. „Nepatikėsit, – džiaugdamasi pasakojo ji, – brolio inkstas idealiai tiko mano organizmui – lyg mes būtume identiški dvyniai. Iš tikrųjų tarp mūsų metų ir aštuonių mėnesių skirtumas. Aš esu be galo dėkinga savo brangiam broliui…“

REKLAMA

Gėlių darželis

Kai Sigutės paklausiau, kuo ji dar užsiima laisvalaikiu, atsakė, jog, kaip ir kitos kaimo moterys, pasisodina šiek tiek daržovių – vien šeimos poreikiams. Metras burokėlių, metras morkų, svogūnų, prieskonių. Širdis labiau į gėles linkusi, todėl daug kur žydi jurginai, paprastos, bet vaistams labai tinkamos medetkos.

O gražiausios bei mieliausios Sigutei – levandos ir įvairių spalvų rožės. Štai mėlynuoja dvi eilės levandų, o šalia raudonuoja rožės, iš viso gal 40 krūmelių. Dermė nuostabi, be to, levandų kaimynystė apsaugo rožes nuo ligų…

„Kai prekybos centre pamatau suvargusias gėles, dažniausiai nukainotas, pagailiu jų, nusiperku. Koks džiaugsmas būna, kai gerai prižiūrimos, tręšiamos ir laistomos jos namuose atsigauna! Malonu, kad jaunėliam sūnui Kęstučiui irgi patinka gėlės. Kai gyvenome drauge, tai abu prapuldavome tarp gėlių…

Kokie dar kiti malonumai kaime, gėlės – didžiulė atgaiva. Kažkada, kai dar sveikesnė buvau, chore dainavau, dabar – ne. Sensta mūsų kaimas, senimo daugiau negu jaunimo…“

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Neįtikėtina Algimantės kova: dvidešimtmetė net du kartus įveikė vėžį
DABAR RODOMA
Klientas nustėro: kartu su maistu – šokiruojantis radinys lėkštėje
DABAR RODOMA
„Tesla“ automobiliu į garažą važiavusi moteris nustėro: nuostoliai nejuokingi
DABAR RODOMA
Žvėriškas Sabonio pasirodymas prieš „Timberwolves“
DABAR RODOMA
Rusijos cirko pasirodymas virto tragedija: vaikai stebėjo paklaikę
DABAR RODOMA
Praeiviai nesuprato, kas vyksta automobilyje: pamatę iš arčiau – vos patikėjo
DABAR RODOMA
Moteris nežinojo, ko imtis: jos automobilyje – nemalonus radinys
DABAR RODOMA
Žiauriai nužudytos 17-metės sesuo prabilo apie lemtingus įvykius: atskleidė neviešintų detalių
DABAR RODOMA
Kamera užfiksavo mistinį vyro dingimą: spėlioja, kas ten galėjo būti
REKLAMA
Eglė pasakoja, kad stiprią savo uoslę ji pajautė dar vaikystėje (nuotr. asm. archyvo)
Kaunietė kvapų menininkė Eglė Jonaitytė (29) nors savo stipresnę uoslę pajautė dar anksti vaikystėje, vis dėlto į parfumerijos pasaulį nėrė prieš kiek daugiau nei ketverius ...
Vilnietės planus sužlugdė avarija: gydytojai juokėsi iš merginos užmojų (nuotr. asm. archyvo)
Vilniuje gyvenanti 27-erių Austėja Puzyna kasdien, po darbo biure, lieja prakaitą sporto salėje ir su šypsena bei maloniu jauduliu atsimena, kai pirmą kartą užlipo ant ...
Artūras Čiurlionis (nuotr. asm. archyvo)
Lazdijų rajone gyvena Artūro Čiurlionio ir Vilijos Padimanskienės šeima. Jie – mokyklų vadovai, tačiau abu turi neįprastus pomėgius: Artūras kepa šakočius, o Vilija – duoną. ...
Žvakė (nuotr. Fotodiena.lt)
Britanijos satyrinės grupės „Monty Python“ žvaigždė Terry Jonesas, ilgai kovojęs su retos formos silpnaprotyste, mirė būdamas 77 metų, trečiadienį pranešė jo šeima. „Terry ...
Prakalbo mirusio septynmečio mama  (tv3.lt fotomontažas)
Septynerių metų Faustas buvo sveikas ir guvus berniukas. Penktadienį jis buvo mokykloje. Šeštadienį po pietų mirė. Teksto autorė: ALDONA KVEDARIENĖ Fausto senelis Stasys ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay

Top Video

Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Tarasovai atvirai prabilo apie skyrybas: negailėjo kritikos strėlių
DABAR RODOMA
Neįtikėtina Algimantės kova: dvidešimtmetė net du kartus įveikė vėžį
DABAR RODOMA
Klientas nustėro: kartu su maistu – šokiruojantis radinys lėkštėje
DABAR RODOMA
„Tesla“ automobiliu į garažą važiavusi moteris nustėro: nuostoliai nejuokingi
DABAR RODOMA
Žvėriškas Sabonio pasirodymas prieš „Timberwolves“
DABAR RODOMA
Rusijos cirko pasirodymas virto tragedija: vaikai stebėjo paklaikę
DABAR RODOMA
Praeiviai nesuprato, kas vyksta automobilyje: pamatę iš arčiau – vos patikėjo
DABAR RODOMA
Moteris nežinojo, ko imtis: jos automobilyje – nemalonus radinys
DABAR RODOMA
Žiauriai nužudytos 17-metės sesuo prabilo apie lemtingus įvykius: atskleidė neviešintų detalių
DABAR RODOMA
Kamera užfiksavo mistinį vyro dingimą: spėlioja, kas ten galėjo būti
Eismo ekspertas apie trikojus: jie – ne prevencijai, o tik kad išplėštų pinigus
DABAR RODOMA
Eismo ekspertas apie trikojus: jie – ne prevencijai, o tik kad išplėštų pinigus
DABAR RODOMA
Taršos mąstą vadina teroro aktu – Vilniuje rasti dar neregėti kiekiai plastiko
DABAR RODOMA
Žada atrišti rankas aplinkosaugininkams: 3 įspėjimai leis stabdyti įmonės veiklą
DABAR RODOMA
Nukentėjusiosios jurbarkietės advokatas: jis pamatė, kad nėra kito kelio
DABAR RODOMA
Lietuvoje netrukus nebeliks mėtinių cigarečių, bet Baltarusija gamins daugiau
DABAR RODOMA
Gamta ir toliau stebina: viduržiemy biržiečiai miške spanguoliauja
DABAR RODOMA
Tragiškas rytas: Kauno rajone žuvo partrenktas vyras
DABAR RODOMA
Netoli Druskininkų sučiuptas uzbekas, bandęs neteisėtai pereiti sieną
DABAR RODOMA
„Dienos komentare“ – Dovilė Šakalienė
DABAR RODOMA
Pasieniečiai užfiksavo kuriozą: uzbekas manė, kad folija padarys jį nesusekamu
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų