Vokiečių inžinierius Wilhelmas Maybachas savo kolegų ne veltui buvo tituluojamas „konstruktorių karaliumi“. Jo idėjos ir išradimai, tokie kaip karbiuratorius, krumpliaratinė pavarų dėžė ar kaitinimo vamzdelio uždegimo sistema, padėjo pamatus vidaus degimo variklių ir automobilių raidai. Tarp jo inovacijų ypatingą vietą užima ir nauji variklio aušinimo metodai.
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Pirmasis W. Maybacho žingsnis šioje srityje buvo vamzdelinis radiatorius, kurio vamzdeliais tekantį aušinimo skystį vėsino ventiliatorius. Šį sprendimą Vokietijoje jis 1897 m. gruodį įregistravo kaip naudojamą metodą gamyboje (vok. Gebrauchsmuster, Nr. 104718). Toks radiatorius buvo montuojamas į „Phönix-Wagen“ automobilį.
Šios technologijos evoliucijos viršūne tapo kur kas efektyvesnis korio tipo radiatorius, leidęs konstruktoriams ženkliai padidinti variklių galią. Jo konstrukciją sudarė tūkstančiai plonų kvadratinių žalvarinių vamzdelių, kurių kraštinės ilgis siekė vos 5 milimetrus.
Patento paraišką šiam išradimui W. Maybachas pateikė 1900 metų rugsėjo 20 dieną, o Vokietijos imperijos patentas (Nr. 122766) jam buvo suteiktas 1901 metais.
Pirmą kartą šis revoliucinis sprendimas pritaikytas automobilyje „Mercedes 35 PS“. Tai buvo savo laikmečiui išskirtinis, 35 AG galią pasiekiantis automobilis, kurį noriai pirko ir lenktynėse naudojo Europos elitas.
Šio automobilio modernumą pabrėžė 5,9 litro keturių cilindrų variklis, kurio patikimą aušinimą užtikrino inovatyvus radiatorius, sudarytas iš 8 070 atskirų vamzdelių. Automobilis taip pat pasižymėjo tvirta plienine važiuokle, ilga ratų baze ir žemu svorio centru.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
