Vienas įdomiausių šios pertvarkos elementų – pačios „Toyota“ kuriamas ELEY robotas, kuris turi ne tiesiog kartoti iš anksto užprogramuotus judesius, bet mokytis stebėdamas žmonių darbą.
Skirtingai nuo tradicinio stacionaraus pramoninio roboto, ELEY turi žmogaus kūno sandarą primenančias rankas ir sąnarius. Kūrėjai netgi pritaikė jų proporcijas prie vidutinio suaugusio japono kūno sudėjimo, kad robotui būtų lengviau atkartoti žmogaus judesius ir dirbti aplinkoje, iš pradžių pritaikytoje žmonėms.
Jo rankos taip pat sukurtos taip, kad galėtų saugiai liestis su aplinkiniais daiktais. Tradiciniams robotams toks kontaktas gali kelti sunkumų – net nedidelė padėties paklaida sukuria dideles jėgas, kurios gali sugadinti įrangą ar pačią detalę. ELEY sąnariai gali lengviau pasiduoti išorinei jėgai, todėl robotas turėtų tiksliau atlikti užduotis, kurioms reikia nuolatinio kontakto su daiktais.
Marškinėlius išmoko lankstyti per dvi savaites
Vienas demonstracinių pavyzdžių atrodo gerokai paprasčiau nei automobilių surinkimas – ELEY buvo mokomas lankstyti marškinėlius.
Per rugsėjį Europoje surengtą pristatymą investuotojams „Toyota“ demonstravo robotą, kuris šią užduotį išmoko maždaug per dvi savaites, pakartojęs ją apie 1500 kartų. Po tokio mokymo robotas marškinėlius jau sugebėjo sulankstyti beveik be klaidų.
Panašiu principu jis mokomas ir gamybinėje aplinkoje. Darbuotojas atlieka įprastą operaciją, o jo judesiai paverčiami mokymosi duomenimis, kuriuos vėliau naudoja robotas.
Tokiu būdu ELEY gali išmokti perkelti detales iš vienos dėžės į kitą, paimti įvairius objektus, dirbti su audiniu ar atlikti kitas užduotis, kurioms tradicinę automatiką tenka ilgai programuoti.
Vienoje gamykloje išmoktą darbą galėtų perimti kitos
„Toyota“ planuoja žengti dar vieną žingsnį – vienoje gamykloje surinktus mokymosi duomenis perduoti robotams kitose gamyklose.
Tokiu atveju nereikėtų kiekvieno roboto atskirai nuo pradžių mokyti tos pačios operacijos. Vienoje vietoje žmogaus parodytas ir roboto išmoktas darbas galėtų būti perkeltas į kitą gamyklą.
Bendrovė tam turi itin didelę mokymosi bazę. „Toyota“ visame pasaulyje valdo apie 60 gamyklų, o jos gamyboje dirba tūkstančiai aukštos kvalifikacijos specialistų, kurių praktinius gebėjimus bendrovė norėtų paversti skaitmeniniais mokymosi duomenimis.
Ilgainiui numatomas ir priešingas procesas – pakankamai gerai konkrečią operaciją išmokęs robotas galėtų padėti apmokyti naujus darbuotojus.
Automatizacijai – milijardai
„Toyota“ investuotojams nurodė, kad nuo 2028 metų gamyklų modernizavimui ir automatizacijai gali reikėti maždaug 1 trln. jenų per metus.
Skaičiuojama, kad visoje bendrovės, jos grupės įmonių ir svarbiausių tiekėjų gamybos sistemoje modernizuojant įrangą gali būti kalbama apie maždaug 400 tūkst. robotų. Apie 150 tūkst. jų tektų „Toyota“ ir grupės bendrovėms, o dar maždaug 250 tūkst. – tiekėjams.
Tokių investicijų poreikį skatina ne vien siekis sumažinti gamybos sąnaudas. Automobilių pramonė susiduria su senstančia gamybos infrastruktūra ir darbuotojų trūkumu, todėl robotai vis dažniau vertinami kaip būdas automatizuoti fiziškai sudėtingas ar monotoniškas operacijas.
„Toyota“ tikina žmonių pakeisti neketinanti
Bendrovė savo robotikos strategiją pateikia ne kaip darbuotojų pakeitimą, o kaip žmogaus ir automatizuotų sistemų bendradarbiavimą.
Dar 2026 metų finansinių rezultatų pristatyme „Toyota“ skelbė, kad robotika turėtų padėti didinti našumą, gerinti darbo sąlygas ir spręsti visuomenės senėjimo keliamas problemas. Gamintojas pabrėžė norintis gamyklose sukurti aplinką, kurioje žmonės ir robotai tobulėtų kartu.
Panašią kryptį „Toyota“ viceprezidentas ir technologijų vadovas Hiroki Nakajima išsakė pristatydamas naujausius automatizavimo planus – bendrovės tikslas yra ne tiesiog pakeisti darbuotojus mašinomis, o sukurti gamybą, kurioje žmonės ir robotai dirbtų greta.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
