Šiandien tvarumas yra viena sričių, kuriai teoriškai milžinišką dėmesį skiria beveik kiekvienas automobilių gamintojas pasaulyje. Tačiau, kaip dažnai nutinka, kiekvienas gamintojas turi visišką laisvę rinktis sprendimus ir pats nuspręsti, kokio masto transformaciją pradėti.
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Puikus dviejų skirtingų požiūrių pavyzdys – Pietų Korėjos gamintoja „Kia“ ir vienas didžiausių pasaulio automobilių koncernų – „Toyota“. Automobilių pramonės gigantu laikoma „Toyota“ šiuo metu daugiau dėmesio skiria alternatyviems energijos šaltiniams, pavyzdžiui, vandeniliui, bei efektyvesniems gamybos procesams.
Tuo metu „Kia“ jau dabar serijiniuose modeliuose naudoja biologiškai pagrįstas ir perdirbtas medžiagas. Pavyzdžiui, elektromobilio „Kia EV9“ grindų kilimėliai pagaminti iš perdirbtų žvejybos tinklų, kurie įvardijami kaip viena pavojingiausių plastiko atliekų formų, teršiančių pasaulio vandenynus.
Gamintojams teks atsakyti už savo žodžius
Drąsūs ir garsūs pareiškimai visuomet padeda patraukti vairuotojų dėmesį, tačiau žaliosios reklaminės kampanijos praeityje dažnai neturėjo nieko bendra su realiu tvarumu. Ir tokių pavyzdžių buvo ne vienas.
Į Europos rinką aktyviai besiskverbiantis Kinijos automobilių gamintojas BYD pernai Airijoje buvo pripažintas vykdęs visuomenę klaidinančią žaliojo smegenų plovimo (angl. greenwashing) kampaniją, kurioje pateikė klaidingus teiginius apie įmonės indėlį į kovą su klimato kaita.
BYD tuomet deklaravo siekiantis sumažinti Žemės temperatūrą 1 °C, tam naudodamas elektra varomas transporto priemones, tačiau Airijos reklamos standartų tarnyba nustatė, kad BYD nepateikė jokių įrodymų šiems pareiškimams pagrįsti.
Kad tokios kampanijos nepasikartotų, Europos Parlamentas jau priėmė teisės aktus, kurie draudžia nepagrįstą „žaliojo smegenų plovimo“ praktiką. Automobilių gamintojai (ir ne tik jie) nebegalės be aiškių įrodymų teigti, kad jų produktas yra „žalias“ ar „biologinis“.
Šie teisės aktai naudingi ne tik automobilių pirkėjams, bet ir sąžiningai dirbantiems gamintojams, aktyviai investuojantiems į mokslinius tyrimus, technologinę pažangą ir realius tvarius sprendimus, kurie taikomi tiek automobiliuose, tiek visoje tiekimo bei gamybos grandinėje.
Pavyzdžiui, pernai „Porsche“ gamykla Leipcige pelnė „Metų gamyklos“ titulą už sėkmingą pažangios gamybos principų diegimą ir nuoseklų aplinkosauginio pėdsako mažinimą visoje savo veikloje. O šiemet „Kia“ buvo įteiktas „Sustainability Disruptor of the Year“ apdovanojimas už trejus metus trunkančią partnerystę su organizacija „The Ocean Cleanup“ ir nuoseklias pastangas mažinant plastiko taršą vandenynuose bei integruojant perdirbtas medžiagas į savo automobilių gamybą.
Alternatyvų paieškas skatina senkantys ištekliai
Tvarių sprendimų paieška – ilgai trunkantis procesas, tačiau Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto direktorė profesorė Žaneta Stasiškienė teigia, kad automobilių gamintojai alternatyvių medžiagų ieško ir dėl vienos paprastos priežasties.
„Neatsinaujinančios žaliavos, tokios kaip nafta, tiesiog senka. Didelė dalis plastiko šiandien gaminama iš naftos produktų, todėl alternatyvių sprendimų paieška – būtinybė. Tačiau svarbu ne tik surasti, kuo pakeisti plastiką. Reikia užtikrinti, kad alternatyvos nebūtų prastesnės už tai, ką jos keičia. Jei detalės iš naftos pagrindo nėra tinkamai tvarkomos, jos išties kenkia aplinkai. Tačiau tinkamai perdirbant jų poveikis ženkliai sumažėja“, – sako prof. Ž. Stasiškienė.
Mokslininkės teigimu, kuriamos naujos medžiagos turi būti vertinamos kompleksiškai – atsižvelgiant į jų poveikį viso gyvavimo ciklo metu: nuo žaliavos išgavimo iki perdirbimo ar suirimo gamtoje.
„Automobilių pramonėje šiuo metu daugiausia realių pritaikymo galimybių turi tvarių medžiagų naudojimas salono apdailoje, kilimėliuose ar sėdynių audiniuose“, – pabrėžia pašnekovė.
Ne tik perdirbtas plastikas, bet ir kokoso pluoštas
Anot prof. Ž. Stasiškienės, pažangiausi šiuo metu yra tie sprendimai, kai naujos medžiagos kuriamos iš perdirbtų atliekų.
„Jeigu medžiagą pagaminame iš kažkokio gamybos proceso atliekų – pavyzdžiui, popieriaus ar kitų žaliavų, kurios kitu atveju patektų į sąvartynus, gauname puikią žaliavą automobilių gamybai. Tarkime, kokoso pluoštas jau dabar praktiškai naudojamas sėdynių užpilduose“, –konkretų pavyzdį pateikia mokslininkė.
Kaip jau realiai įgyvendintą atvejį galima paminėti elektromobilį „Kia EV3“. Gamintojo duomenimis, šiame kompaktiškame SUV modelyje jau dabar naudojama 28,5 kg plastiko, gauto iš perdirbtų automobilių ir buities atliekų. Tokios medžiagos integruotos ne tik automobilio interjere, bet ir eksterjere – tai pirmas kartas, kai „Kia“ šias žaliavas pritaikė visose išorės plastiko detalėse, įskaitant buferių, radiatoriaus grotelių, sparnų ir durų apdailos elementus.
Nors 28,5 kg galbūt kažkam atrodo nedidelis kiekis, palyginti su bendra automobilio mase, profesorė laikosi priešingos nuomonės.
„Tai iš tiesų yra pakankamai didelis kiekis, ypač kalbant apie automobilių pramonę. Jei šias dalis keičiame tvaresnėmis alternatyvomis, poveikis aplinkai yra labai reikšmingas“, – pabrėžia Ž. Stasiškienė.
Ar įmanomas 100 proc. tvarus automobilis?
Automobilių gamintojai jau dabar kelia aukštesnius reikalavimus savo tiekėjams, tobulina gamybos procesus ir, ieškodami galimybių dar plačiau naudoti perdirbtas medžiagas, ima svarstyti net ir drąsiausias idėjas. Viena jų – transporto priemonė, kurią būtų galima visiškai perdirbti. Vis dėlto, pasak KTU profesorės, kol kas tai daugiau teorinis nei praktinis scenarijus.
„Teoriškai – taip, toks automobilis įmanomas, bet jis tiesiog nebūtų saugus naudoti. Galima sukurti automobilį vien tik iš perdirbtų medžiagų, bet jis neatitiks šiuolaikinių saugumo reikalavimų. Realiame gyvenime svarbiausia ne 100 proc. perdirbamumas, o kuo mažesnis poveikis aplinkai per visą automobilio gyvavimo ciklą“, – paaiškina Ž. Stasiškienė.
Mokslininkė taip pat priduria, kad perdirbimo galimybės – tik viena aplinkai draugiškos gamybos dedamųjų. Ne mažiau svarbus ir visos žmonių mobilumo sistemos pokytis, kuris leistų transporto priemones naudoti efektyviau arba tiesiog rečiau.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
