Visgi sparti automobilių pramonės skaitmenizacija griauna šią privatumo iliuziją. Koncerno BMW priimtas sprendimas į naujausius elektra varomus modelius integruoti nuolatinio vaizdo fiksavimo ir duomenų perdavimo sistemas sukėlė audringas diskusijas apie ribą tarp eismo saugumo ir vartotojų šnipinėjimo.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Vaizdo įrašai iš salono ir gamintojo argumentai
Balandžio pradžioje pasirodžiusi informacija apie tai, jog naujuosiuose „iX3“ ir „i3“ modeliuose esančios vaizdo kameros avarijų ar pavojingų situacijų metu automatiškai fiksuos ne tik aplinką, bet ir pačius vairuotojus, iš pradžių priminė balandžio pirmosios pokštą.
Tačiau Vokietijos automobilių gamintojas oficialiai patvirtino šį technologinį sprendimą. Nors vaizdo įrašymo įrenginiai veikia nuolat, algoritmai užprogramuoti taip, kad į bendrovės serverius būtų išsiunčiami tik tie vaizdo failai, kurie užfiksuojami kritinėmis akimirkomis – pavyzdžiui, staigiai stabdant ar įvykus susidūrimui.
Siekdamas nuraminti vartotojus, gamintojas pateikia kelis pagrindinius argumentus. Teigiama, jog šie vaizdiniai duomenys yra būtini siekiant tobulinti pažangias vairavimo pagalbos sistemas ir taip didinti bendrą eismo saugumą.
Bendrovė taip pat tikina, kad visa į serverius patenkanti informacija yra nuasmeninama, o esant techninei galimybei – veidai bei valstybiniai numeriai vaizdo įrašuose būna automatiškai uždengiami. Svarbu pažymėti ir tai, jog šios duomenų perdavimo funkcijos aktyvavimui yra būtinas išankstinis paties automobilio savininko sutikimas.
Teisinės spragos ir paslėptas sutikimas
Privatumo ir vartotojų teisių gynėjai į tokius argumentus žvelgia itin skeptiškai. Teigiama, jog pats tokios technologijos egzistavimas automobilio salone iš principo sukuria terpę piktnaudžiavimui.
Nepriklausomo JAV žurnalo „Consumer Reports“ atlikti tyrimai atskleidžia, kad automobilių gamintojų taikoma praktika dažnai prasilenkia su skaidrumu.
Pirkėjai, aktyvuodami multimedijos sistemas ar pasirašydami sutartis, sutikimą duomenų rinkimui dažniausiai duoda net patys to nesuvokdami, nes šios sąlygos būna paslėptos šimtuose puslapių teisinių dokumentų, kurių praktiškai niekas neskaito.
Be to, išlieka didelė rizika, jog net ir nuasmeninti ar išjungti duomenų rinkimo algoritmai gali būti priverstinai aktyvuoti teisėsaugos ar kitų valstybės institucijų reikalavimu.
Teisės ekspertai pabrėžia, kad asmens privatumas nėra privilegija, kurią reikia pateisinti – asmeniniai duomenys neturėtų būti renkami ir analizuojami tiesiog dėl hipotetinės galimybės, kad vairuotojas gali padaryti pažeidimą, jei tam nėra jokio teisinio pagrindo ar išankstinio įtarimo.
Istorinės pamokos
Nerimą dėl vaizdo stebėjimo sistemų automobiliuose stiprina ir visai neseniai Jungtinėse Amerikos Valstijose kilęs skandalas, į kurį įsivėlė koncernas „General Motors“.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad bendrovė ne tik rinko detalius duomenis apie savo klientų vairavimo įpročius, bet ir be jokio išankstinio vartotojų sutikimo masiškai pardavinėjo šią informaciją trečiosioms šalims – duomenų brokeriams. Šie duomenys vėliau pasiekdavo draudimo bendroves.
Turėdami prieigą prie telemetrijos duomenų, draudikai pradėjo vertinti klientų vairavimo stilių. Vairuotojai, kurie dažniau naudojo staigų pagreitėjimą ar agresyvų stabdymą, net ir neturėdami jokios avaringumo istorijos, staiga susidūrė su drastiškai išaugusiomis privalomojo ir KASKO draudimo įmokomis.
Nors „General Motors“ už šiuos veiksmus sulaukė griežtų sankcijų, „Consumer Reports“ duomenys rodo, kad didesniu ar mažesniu mastu savo klientų elgseną stebi praktiškai visi didieji pasaulio automobilių gamintojai, taip paversdami transporto priemones ne tik susisiekimo priemone, bet ir galingu duomenų rinkimo įrankiu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
