Nepaisant to, Justas ir Aras nuolatos yra tarp lyderių savo klasėje ir kovoja tik dėl aukščiausių vietų. Pavyzdžiui, praėjusiame Elektrėnų ralyje Justo ir Aro tandemas laimėjo pirmus septynis greičio ruožus ir tik priešpaskutiniame greičio ruože prakirstas ratas nubloškė juos rikiuotėje tolyn, tačiau ir tai nesugadino jų gero nusiteikimo ralyje.
Aras Kalėda apie jų gerą nuotaiką sako tiesiai šviesiai: „Ralis yra labai brangus sportas. Turbūt vienas pačių brangiausių. Tai jeigu išleidi lenktynėms krūvą pinigų, kodėl reikėtų važiuoti čia blogos nuotaikos? Kokia prasmė? Reikia mėgautis tuo, kad turi privilegiją ir galimybę būti tokios sporto šakos atstovu. Reikia džiaugtis maksimaliai, nes jeigu net tai nekelia Tau džiaugsmo, kam tada iš viso važiuoti tą ralį?“, – retoriškai klausia A. Kalėda.
Jam antrina ir Justas Simaška: „Iš išorės gali atrodyti, kad tai yra didelė pramoga ir mes nuolat juokiamės ir juokaujame. Tačiau greičio ruože važiuojant man tai netrukdo susikoncentruoti maksimaliai ir daryti viską, ką galiu geriausiai. Ekipažas treniruočių dienas praleidžia visiškai susikoncentravę į lenktynes. Juk ralyje svarbiausia yra teisingai susirašyti stenogramą – susikaupus ir nedarant klaidų. O kai prasideda greičio ruožai, tada jau telieka mėgautis sportu, kurį Tu mėgsti labiausiai“, – pasakoja J.Simaška.
„Būna kad šturmanas man viduryje greičio ruožo pasako kažką linksmo, kažką juokinga, tačiau man tai netrukdo važiuoti. Greičio ruože aš turiu tiek daug informacijos suvirškinti – tai ką matau, tai ką girdžiu, tai ką jaučiu, numatyti tiek daug dalykų į priekį, kad Aro juokai manęs neišblaško. Neįsivaizduoju, kas galėtų išmušti mane iš vėžių greičio ruože. Tačiau jo gerą nuotaiką aš jaučiu ir tada žinau, kad viskas vyksta gerai ir kad rezultatas bus geras,“ – priduria lenktynininkas.
Justui Simaškai sunkiausias jo gyvenimo greičio ruožas buvo prieš dvejus metus, kai reikėjo įveikti paskutinį čempionato greičio ruožą. Jame jau nebereikėjo kovoti – ralis, o kartu ir visas čempionatas – jau buvo laimėti, reikėjo tik pasiekti finišą. Štai tada ir prasidėjo pats sunkiausias etapas.
„Man tai buvo turbūt sunkiausi ralio kilometrai gyvenime. Supratau, kad reikia tiesiog pravažiuoti nedarant klaidų ir tapsime Lietuvos čempionais. Tačiau štai tokiu atveju ir prasidėjo – į galvą lindo visokios mintys, negalėjau susikaupti, vargei girdėjau šturmaną. Laimei, man pavyko ir mes tada tapome Lietuvos ralio čempionais,“ – sako J. Simaška.
Justas su Aru yra sutarę, kad jie gali vienas kitam sakyti viską ir daryti tai atvirai, tik Aras tai supranta kartais... savaip. Pavyzdžiui, jis stengiasi kuo dažniau pagirti ir paskatinti Justą, jeigu pastarasis gerai įveikė vieną ar kitą greičio ruožo atkarpą.
„Aš nori jį paskatinti nuolat. Matau. Kad jam tai suteikia motyvacijos, Jeigu pagirčiau tik greičio ruožo finiše, net neprisiminčiau visko – kaip jis pravažiavo vieną ar kitą posūkį, todėl sakau iš karto,“ – rimtu veidu pasakoja Aras Kalėda.
Šį savaitgalį startuosiantis „Samsonas Rally Utena“ bus paskutinis šių metų Lietuvos ralio čempionato etapas, kuriame Justas Simaška ir vėl važiuos tik maksimaliam rezultatui. Net jeigu šiame sezone jie ir neiškovos aukščiausių pozicijų, jie visada važiuoja linksmai ir, kas svarbiausia, greitai.
