Užuot vėl dalijusi trumpalaikes kompensacijas už pabrangusius degalus, Prancūzija imasi radikalių permainų. Šalies ministras pirmininkas Sébastienas Lecornu paskelbė apie planus beveik padvigubinti finansinę paramą gyventojams bei verslui, pereinantiems prie elektros energijos vartojimo.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
„Bloomberg“ duomenimis, iki šio dešimtmečio pabaigos kasmetinė valstybės parama elektrifikacijos projektams išaugs nuo dabartinių 5,5 milijardo iki 10 milijardų eurų.
Šios lėšos bus tikslingai nukreiptos į sritis, kurios leidžia realiai sumažinti priklausomybę nuo naftos ir dujų – subsidijuojamas elektromobilių įsigijimas bei taršių dujinių katilų keitimas moderniais šilumos siurbliais.
Svarbu tai, kad šis finansavimo šuolis nebus dengiamas naujomis paskolomis ir nedidins biudžeto deficito. Reikiami pinigai bus surinkti perskirstant esamas investicijas ir mažinant pačios valstybės aparato suvartojamos energijos kiekius.
S. Lecornu pabrėžė, kad finansavimas pirmiausia pasieks labiausiai pažeidžiamus visuomenės sluoksnius, tačiau griežtai atmetė opozicijos reikalavimus grąžinti dosnias visuotines kompensacijas.
Anot jo, ankstesnė praktika tik sukurdavo trumpalaikę kainų sumažėjimo iliuziją, leisdavo pasipelnyti tarpininkams ir visiškai nespręsdavo pamatinių energetinės priklausomybės problemų.
Toks požiūris iš esmės skiriasi nuo 2022 metų scenarijaus, kai iš valstybės biudžeto buvo išleista dešimtys milijardų eurų, bandant dirbtinai suvaldyti energijos kainų šoką.
Tos politikos kaina buvo milžiniška – šalyje susiformavo didžiausias biudžeto deficitas visoje euro zonoje. Dėl prastėjančios viešųjų finansų būklės bei politinio nestabilumo, kurį lydėjo pirmalaikiai rinkimai ir vyriausybių griūtys, finansų rinkose prasidėjo masinis valstybės obligacijų išpardavimas.
Tai drastiškai pabrangino skolinimąsi. Tiesioginius šio neapibrėžtumo kaštus prancūzai moka ir šiandien. Skaičiuojama, kad vien dėl dabartinių geopolitinių neramumų nulemto palūkanų normų augimo 2026 metų valstybės skolos aptarnavimo išlaidos papildomai padidės net 3,6 milijardo eurų.
Nors iš pradžių, reaguojant į staigų naftos kainų šuolį, vyriausybė dar svarstė galimybę pritaikyti tikslines pagalbos priemones darbuotojams, kurių pajamos tiesiogiai priklauso nuo automobilių naudojimo, šie planai buvo laikinai įšaldyti.
Pasaulinėse rinkose naftos kainos pastebimai nukrito po to, kai Jungtinės Amerikos Valstijos ir Iranas susitarė dėl ugnies nutraukimo. Vis dėlto neatmetama galimybė, kad ramybė rinkose yra laikina.
Prancūzijos premjeras patikino, jog valstybės institucijos atidžiai stebi kainų dinamiką ir yra pasirengusios operatyviai adaptuotis.
Jeigu degalų kainos vėl pradėtų tvariai augti, būtų ieškoma būdų, kaip tikslingai padėti labiausiai nuo transporto išlaidų priklausantiems darbuotojams, tačiau prie masinio ir valstybės iždą sekinančio pinigų dalijimo grįžtama nebus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
