
Tuo tarpu buvęs „Ford“ inžinierius siūlo į variklius montuoti ne vieną, bet kelias droselines sklendes. O tiksliau – du cilindrai gautų po vieną droselinę sklendę. Po vieną droselinę sklendę taip pat reikėtų sumontuoti ir ties įsiurbimo kolektoriumi.
Šios koncepcijos autorius taip pat teigia, jog nuo šiol turbinos turėtų būti mažesnės ir turėtų aprūpinti ne visus cilindrus, o išimtinai tik po vieną cilindrą. Pagal šį pasiūlymą, trijų cilindrų variklis turėtų tris, maždaug 20 procentų mažesnes turbinas, kurios pasižymėtų mažesne inercija ir net kelis kartus padidintų variklio efektyvumo koeficientą. Viso to rezultatas – gerokai didesnė galia, geresnė dinamika, mažesnės kuro sąnaudos ir mažesnė tarša. Be to, visiems laikams pamirštume turbinos vėlavimo problemą.
Galutiniame rezultate turėtume variklį, kuris turėtų tris turbinas ir net šešias droselines sklendes, o kartu su jomis ateitų ir papildomi vamzdynai, kompiuteriai ir kiti komponentai. Žinoma, trys mažos turbinos kainuoja 50 procentų mažiau negu viena didelė, bet ar dėl ekologijos turime paaukoti sveiką protą ir elementarų ilgaamžiškumą?
Jimo Clarke naujoji variklio koncepcija puikiai atrodo virtualioje erdvėje. Matematiniuose skaičiavimuose, kurie ne visuomet atneša tokią pačią naudą realybėje, nes automobiliai 24 valandos per parą stovi lauke, turi būti atsparūs įvairioms oro sąlygoms.
Kaip ir kiekviena idėja turi praeiti kelis etapus, kol galiausiai patenka į serijinę gamybą arba lieka rinkti dulkes tamsiame garaže.


