1985 m. Frankfurto automobilių parodoje japonų gamintojas pristatė koncepcinį modelį „MID4“ – savo viziją, koks turėtų būti japoniškas superautomobilis. Tuometinis projekto vadovas Shinichiro Sakurai neslėpė ambicijų: naujasis modelis turėjo tapti „Ferrari“ ir „Porsche“ konkurentu – arba, kaip jis pats sakė, „žudiku“.
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Septyni mėnesiai nuo idėjos iki prototipo
Šiuolaikinėje automobilių pramonėje nuo eskizo iki važiuojančio prototipo dažnai praeina pusantrų ar net dveji metai. Tačiau „Nissan“ inžinierių komanda pademonstravo įspūdingą tempą – pirmuosius du visiškai veikiančius „MID4“ prototipus jie sukūrė vos per septynis mėnesius.
Automobilio konstrukcija atitiko jo pavadinimą: variklis montuotas viduryje („mid-engine“), o jėga perduodama į visus keturis ratus („4“). Po galine dalimi buvo įtaisytas 3,0 litro šešių cilindrų variklis, pasiskolintas iš „Nissan 300ZX“ (Z31) modelio.
Po kelių modifikacijų jis išvystė 245 AG, o sukimo momentas buvo paskirstomas netradiciškai – 67 proc. galiniams, 33 proc. priekiniams ratams. Tokia keturių varomųjų ratų pavara tuo metu buvo itin pažangi ir retai sutinkama sportiniuose automobiliuose.
Antroji versija – dar ambicingesnė
Nors Frankfurte „MID4“ sulaukė teigiamų reakcijų, „Nissan“ vadovybė nusprendė, kad prototipas dar nepakankamai išdirbtas. Sugrįžusi į Japoniją, projekto komanda gavo užduotį patobulinti modelį ir parengti jį potencialiai serijinei gamybai.
1987 m. Tokijo automobilių parodoje pasirodė „MID4-II“. Nors išoriškai pasikeitimai buvo subtilūs – šiek tiek aptakesnės kėbulo linijos, kitokie aerodinaminiai akcentai – po kėbulu vyko rimti pokyčiai. Automobilis gavo ABS sistemą, gale atsirado diskiniai stabdžiai, o variklis buvo papildytas dviem turbokompresoriais. Tai leido galią išauginti iki 330 AG.
Su 1400 kg masės kėbulu „MID4-II“ iki 100 km/val. įsibėgėdavo per 4,9 sek., o maksimalus greitis siekė 297 km/val. Tokio našumo parametrai prilygo to meto Europos superautomobiliams.
Kodėl jis taip ir netapo serijiniu
Tokijo parodos lankytojai, sužavėti techninių duomenų, ėmė klausinėti kainos, tačiau „Nissan“ atstovai vengė atsakyti. Priežastis buvo paprasta – vadovybė niekada rimtai neplanavo „MID4“ gaminti serijiniu būdu. Projekto sąmata rodė, kad automobilis būtų pernelyg brangus net turtingiausių rinkų pirkėjams.
Todėl priimtas strateginis sprendimas – „MID4“ laikyti technologijų demonstratoriumi, o jo inžinerinius sprendimus pritaikyti kitiems modeliams. Keturių varomųjų ratų pavara buvo perduota naujos kartos „Nissan 300ZX“, o patobulinta jos versija vėliau tapo svarbia „Skyline GT-R“ (R32) pergalių lenktynėse priežastimi.
„Nissan MID4“ taip ir netapo japonų atsaku „Ferrari“ ar „Porsche“, tačiau jo reikšmė – neabejotina. Šis projektas parodė, kad Japonijos gamintojai geba kurti technologiniu požiūriu lyderiaujančius sportinius automobilius. Jo keturių varomųjų ratų sistema, variklio išdėstymas ir aerodinaminiai sprendimai tapo pagrindu keliems legendiniams „Nissan“ modeliams.
Šiandien „MID4“ – tai priminimas apie laikus, kai automobilių kūrėjai nebijojo svajoti drąsiai, net jei jų idėjos galiausiai likdavo tik prototipų salėse.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
