1876 metais gimęs Nicola Romeo daugeliui yra žinomas kaip talentingas inžinierius ir sėkmingas verslininkas. Pastarasis apibūdinimas jam tinka labiausiai.
Kai Nicola Romeo į gimtąją Italiją sugrįžo 1906 metais, jis į savo gimtinę parsibaladojo turėdamas ne tik universitetinį išsilavinimą, bet ir nemenką pažinčių ratą, kurie padėjo į Italiją atvesti keletą tarptautinių kompanijų, kurios specializavosi kompresorių, plieno ir traukiniams ar tramvajams skirtų bėgių gamyba. Bet tai buvo tik pradžia.
1914 metais Nicola Romeo atsižvelgdamas į geopolitinę padėtį, apsukrusis italas įžengė į amunicijos gamybą. Tad dabar pabandykite įsivaizduoti eilinę Nicola Romeo dieną, per kurią jam reikėjo suvaldyti kelias skirtingas įmones, kurios vertėsi skirtinga veikla.
Nicola Romeo norėdamas patenkinti vis augantį Italijos kariuomenės apetitą, 1915 metų gruodžio 2-ąją įsigijo automobilių gamintoją – „A.L.F.A“, kuriai verkiant reikėjo bet kokios finansinės injekcijos, tačiau Nicola Romeo milžinišką automobilių gamintojos gamyklą įsigijo turėdamas visiškai kitą tikslą.
Įsisiūbavus pirmajam pasauliniam karui, lengvųjų automobilių gamyba neatrodė kaip pelninga sritis. Juolab, šlubuojanti Italijos ir kitų Europos šalių ekonomikos siuntė signalus, jog potencialūs klientai planuoja pinigus taupyti, o ne išleisti keturis ratus turinčioms priemonėms. Vis dėlto, automobilių sportas jam teikė visiškai kitokią emociją.
Atsižvelgęs į „A.L.F.A“ inžinierių talentą ir žinių bagažą, jis nusprendė atlikti eksperimentą. Sukurti naują padalinį, kuris konstruotų tik automobilių sportui skirtus bolidus. Sekantis žingsnis – pergales skinantys bolidai, kurie taptų puikiais reklaminiais stendais su keturiais ratais. Pagal pirminį planą, jie turėtų skatintų kitų Nicola Romeo verslo šakų veiklą.
1920 metais Nicola Romeo priėmė dar vieną svarbų sprendimą. Jis „A.L.F.A“ pervadino į „Alfa Romeo“ ir atnaujino lengvųjų automobilių gamybą.
Tais pačiais metais „Alfa Romeo“ pristatė „Torpedo 40-60“ – bolidą, leidusį šviežiai iškeptai markei nugalėti „Mugello“ lenktynių trasoje, o vėliau, tais pačiais metais, Enzo Ferrari vairuojama „Alfa Romeo Torpedo 40-60“ iškovojo antrąją vietą itin sudėtingose „Targa Florio“ lenktynėse.
Nuo tada „Alfa Romeo“ tapo neatsiejama nuo automobilių sporto ir sportiškų, dinamiškų ratuočių. Nicola Romeo darbo etika leido atsiskleisti tokioms įžymybėms kaip: Giuseppe Merosi (ilgametis „Alfa Romeo“ vyriausiasis inžinierius), Enzo Ferrari (mums jo pristatyti tikrai nereikia), Vittorio Yano (jis buvo nuostabus lenktynininkas ir vėliau – dar geresnis inžinierius).
Šių ir kitų talentingų žmonių komanda padėjo sukurti naujos „Alfa Romeo“ automobilių eros etapą, kuriame itališki ratuočiai buvo lyginami su „Daimler“ produkcija.
Nuostabus „Alfa Romeo“ laikotarpis tęsėsi iki 1927 metų. Niūrusis sezonas prasidėjo, kai Nicola Romeo valdomos įmonės, gaminusios amuniciją, prarado itin vertingus kontraktus su Italijos ir kitų šalių vyriausybėmis.
Praradęs itin pelningą pajamų šaltinį, Nicola Romeo pasielgė kaip ir bet kuris sveiko proto verslininkas – pasitraukė iš „Alfa Romeo“ markės valdymo, todėl nenuostabu, jog paėjus vos vieneriems metams, 1928 metais, „Alfa Romeo“ pritrūko lėšų, jog galėtų tęsti bet kokią veiklą susijusią su automobilių gamyba.
Pasitraukęs iš automobilių gamybos, Nicola Romeo išvyko į kitą, svetingesnę šalį, kurioje jo valdoma įmonė gamino lėktuvams skirtus variklius.
Nicola Romeo, būdamas 62 metų, mirė 1938 metų rugpjūčio 15-ą dieną.
