Kol „Volkswagen“, „Renault“ ir „Stellantis“ ragina teikti pirmenybę Europoje pagamintiems automobiliams, „Mercedes-Benz“ vadovas Ola Källeniusas perspėja, kad pernelyg griežtos taisyklės gali pakenkti ir patiems Europos gamintojams.
Diskusijų centre atsidūrė Europos Komisijos rengiamas Pramonės spartinimo aktas (Industrial Accelerator Act), dar vadinamas iniciatyva „Pagaminta Europoje“ (Made in Europe).
Šia iniciatyva siekiama sustiprinti Europos pramonės konkurencingumą ir sumažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų. Viena svarstomų priemonių – valstybės paramą ir dalyvavimą tam tikruose viešuosiuose pirkimuose susieti su tuo, kur pagamintas automobilis ir kokia jo komponentų dalis yra europietiškos kilmės.
Tai reikštų, kad pretenduojant į tam tikras subsidijas ar viešuosius užsakymus būtų svarbu ne tik automobilio kaina ir techninės savybės, bet ir jo gamybos vieta bei tiekimo grandinė.
Tokiu būdu Europos Sąjungos lėšos pirmiausia būtų nukreipiamos į vietos gamyklas, komponentų tiekėjus ir darbo vietų išsaugojimą.
„Volkswagen“, „Renault“ ir „Stellantis“ palaiko griežtesnes taisykles
Birželį paskelbtoje bendroje pozicijoje „Volkswagen“, „Renault“ ir „Stellantis“ išreiškė palaikymą iniciatyvai, kuri suteiktų daugiau pranašumų Europoje gaminamiems automobiliams.
Šių bendrovių nuomone, aiškūs europietiškos kilmės reikalavimai galėtų paskatinti investicijas, sustiprinti vietos tiekimo grandines ir padėti Europos gamintojams konkuruoti su Kinijos bendrovėmis.
Tačiau automobilių gamintojai siūlo vertinant transporto priemonės kilmę atsižvelgti ne tik į jos surinkimo vietą ar naudojamus komponentus.
Jų teigimu, svarbu įvertinti ir tai, kur atliekami moksliniai tyrimai, kuriamos technologijos bei projektuojami automobiliai.
Toks požiūris leistų europietišką automobilio kilmę vertinti plačiau, nes dalis gamintojų savo modelius kuria Europoje, tačiau tam tikrus komponentus perka iš kitų pasaulio regionų.
„Mercedes-Benz“ įžvelgia pavojų
„Mercedes-Benz“ vadovas Ola Källeniusas, kuris taip pat vadovauja Europos automobilių gamintojų asociacijai ACEA, perspėja, kad naujosios taisyklės gali turėti ir neigiamų pasekmių.
Jo teigimu, Europos automobilių pramonė yra glaudžiai susijusi su pasauline rinka. Gamintojai turi gamyklų įvairiose valstybėse, naudojasi tarptautinėmis tiekimo grandinėmis ir nemažą dalį komponentų įsigyja už Europos Sąjungos ribų.
O. Källeniusas neprieštarauja vietos gamybos skatinimui, tačiau ragina užtikrinti, kad naujieji reikalavimai nepakenktų Europos automobilių gamintojų konkurencingumui.
ACEA taip pat siūlo nustatyti realistiškus naujų reikalavimų įgyvendinimo terminus ir atsižvelgti į gamybą kaimyninėse valstybėse.
Didžiausia problema – baterijos
Praktinius sunkumus, kurių gali kilti taikant griežtus komponentų kilmės reikalavimus, jau dabar iliustruoja Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės prekybos taisyklės.
Pagal numatytą tvarką nuo 2027 metų sausio turėtų būti sugriežtinti elektromobilių kilmės reikalavimai. Jų neatitinkantiems automobiliams, eksportuojamiems tarp ES ir Jungtinės Karalystės, gali būti taikomas 10 proc. muitas.
Didžiausias iššūkis susijęs su elektromobilių baterijomis, kurių gamyba Europoje vis dar priklauso nuo užsienio tiekėjų.
ACEA skaičiavimais, 2027 metais naujųjų reikalavimų neatitiktų net 82 proc. iš Europos Sąjungos į Jungtinę Karalystę eksportuojamų elektrinių lengvųjų automobilių ir furgonų.
Asociacija prognozuoja, kad vien per metus papildomi muitai gamintojams galėtų kainuoti apie 1,47 mlrd. eurų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
