Kelionė neapsieina ir be techninių išbandymų. Pirmosiomis savaitėmis keliautojams jau teko įsigyti dvi naujas padangas. Vieną pakeitė po ankstesnio prakirtimo, kitą žvyrkelyje pradūrė taip smarkiai, kad joje atsirado dvi skylės. Islandijos keliai negailestingi net sustiprintoms ir sudėtingoms sąlygoms pritaikytoms padangoms.
„Pasivažinėji dvi dienas be atsarginio rato, tai visą laiką nerviniesi. Niekada nežinai, kurioje vietoje sustosi. O F tipo kelių yra į valias: norėdamas pasiekti įdomius objektus, turi pasivažinėti žvyrkeliais“, – pasakoja A. Sutkus.
Kai kurie Islandijos žvyrkeliai jam primena Mongoliją – važiuojant vadinamąja tarka tenka nuolat ieškoti tinkamo greičio, kad automobilio per daug nekratytų. Be to, net vienodai pažymėtas maršrutas gali netikėtai iš asfalto virsti keliasdešimties kilometrų žvyrkeliu.
Liftu į ugnikalnio vidų ir maudynės tarp ledo lyčių
Per šį kelionės etapą Sutkai spėjo išbandyti ir keletą įspūdingiausių Islandijos pramogų. Viena jų – nusileidimas maždaug 120 metrų į ugnikalnio kraterį. Lankytojai metaline kabina nuleidžiami į jo vidų, kur atsiveria mineralų ir uolienų spalvomis išmargintos sienos.
Ne mažesnį įspūdį paliko lagūna, kurioje nuo ledyno atskilusios lytys upe plaukia vandenyno link, o dalis jų išmetamos į vadinamąjį Deimantų paplūdimį.
„Ten net ryžausi nusimaudyti tarp tų ledo lyčių. Tai vienos įspūdingiausių ir šalčiausių mano maudynių. Manau, vanduo buvo dviejų ar trijų laipsnių šilumos, nes per kelias minutes kojos pasidarė dėmėtos ir labai gėlė“, – prisimena keliautojas.
Panevėžys su uostu būtų Reikjavikas
Nors Islandija pirmiausia garsėja gamta, Sutkai aplankė ir Reikjaviką. Šalies sostinė A. Sutkui pasirodė jauki ir visai nepanaši į didžiuosius Vakarų Europos miestus.
„Atrodo labai jaukus ir primena kokį nors nedidelį, šimtatūkstantinį Europos miestą. Pavyzdžiui, Panevėžys, jeigu turėtų uostą, galėtų būti Reikjavikas“, – juokiasi panevėžietis.
Sostinėje pora pataikė ir į miesto gimtadienio šventę, kurios metu vyko maratonas bei fejerverkų šou. Reikjavikas nustebino ne tik interaktyviomis pramogomis, lavos šou ar galimybe virtualiai „praskristi“ virš Islandijos, bet ir lietuvių gausa.
Per kelias dienas Sutkai ne kartą buvo užkalbinti lietuviškai, tautiečių sutiko servisuose ir parduotuvėse. Pasak Audriaus, Islandijoje gyvenantys lietuviai prie vietinio klimato jau seniai prisitaikę – daugelis vairuoja visureigius, o savaitgaliais keliauja po kalnus, kraterius ir atokesnes salos vietas.
Kelias, kurį kelioms valandoms atveria vandenynas
Vieną ryškiausių kelionės etapų pora patyrė Vakarų fjorduose – nuo didesnių gyvenviečių nutolusiame regione, kuriame ir turistų gerokai mažiau.
Čia Sutkai pasirinko 622 numeriu pažymėtą kelią. Jis vingiuoja palei vandenyno pakrantę ir kalnų šlaitus, tačiau įspūdingiausia jo vieta pravažiuojama tik kelias valandas per parą – tuomet, kai atslūgsta vanduo.
„Prieš tai turi įveikti 20, gal 30 kilometrų žvyrkeliu, kad privažiuotum tą vietą. Sulaukti, kol vandenynas nusileidžia, ir pervažiuoti akmenuotu, pakankamai įdomiu, gražiu, šlapiu keliu. „Defender“ šitoje vietoje superinis instrumentas unikalioms pasaulio vietoms pamatyti“, – pasakoja A. Sutkus.
Keliautojas sako matęs nuotraukų, kuriose automobiliai nuo šio kelio buvo nuplauti į vandenį. Tokiose vietose automobilio pravažumas jau lemia ne vien kelionės komfortą. Sugedus automobiliui atokioje atkarpoje pirmiausia tektų galvoti ne apie remontą, o apie tai, kaip saugiai iš ten pasitraukti.
Islandijoje jau pasitiko pirmasis pašalas
Įpusėjus kelionei Islandijoje vis labiau ėmė jaustis artėjantis ruduo. Sutkai jau sulaukė pirmojo pašalo, o vieną naktį stogo palapinėje miegojo temperatūrai nukritus iki nulio.
Dar prieš kelionę papildomai apšiltinta palapinė pasiteisino, o „Defender“ įrengtas dyzelinis šildytuvas dabar naudojamas ir drėgmei bei kondensatui išdžiovinti.
„Tas apšiltinimas, kurį uždėjome ant palapinės, – geriausia, ką esu padaręs ruošdamasis šitai kelionei. Šiandien nakvojant vėjas buvo tikrai kokių dešimties metrų per sekundę. Švilpė, judėjo viskas, net automobilį judino, o viduje miegojome komfortiškai“, – sako A. Sutkus.
Toliau keliautojų laukia Islandijos šiaurė, banginių stebėjimas, kanjonai ir dar atokesni kraštovaizdžiai. Pasak Audriaus, kuo labiau tolstama nuo populiariausių turistinių vietų, tuo sala tampa įdomesnė – mažėja žmonių, daugėja žvyrkelių, laukinės gamtos ir patirčių, dėl kurių į tokią kelionę apskritai verta leistis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
