Į salą jie atvyko tuo pačiu „Defender“, kuris jau buvo tapęs jų namais kelionėje po Balkanus, tačiau šįkart automobilio laukia visai kitokios sąlygos – Islandijos aukštumų F keliai, akmenuotos trasos ir dešimtys nebridžuotų upių. Pirmoji rimtesnė pamoka jau gauta – vienoje brastoje aštrus akmuo nepataisomai prakirto padangos šoną.
„Aš dar nesuprantu šitos Islandijos – čia grožis visur kaip iš paveikslų. Atrodo, pravažiuoji tris kilometrus ir vėl stoji, vėl kažkas įspūdingo. Gražu iš kairės į dešinę. Jeigu čia turėtume šešis ar aštuonis mėnesius, veiklos užtektų visam sezonui“, – pirmosios savaitės įspūdžiais dalijasi A. Sutkus.
Kelionė iki pačios Islandijos prasidėjo beveik 2 tūkst. kilometrų pervažiavimu iš Panevėžio į šiaurinę Danijos dalį. Iš ten laukė dar dvi paros kelte, pakeliui kelioms valandoms sustojant Farerų salose.
Jau kelte buvo galima suprasti, kokių keliautojų Islandija sulaukia vasaros pabaigoje. A. Sutkaus dėmesį patraukė kelionėms paruošti visureigiai su grubesnėmis padangomis, stogo palapinėmis ir papildoma įranga – nuo amerikietiškų modelių iki skirtingų kartų „Defender“.
Pažįstamas automobilis, bet visai kitos sąlygos
Didelių pakeitimų „Defender“ prieš kelionę neprireikė. Kur kas daugiau dėmesio skirta gyvenimui automobilyje ir šalia jo, nes vasaros pabaigos Islandijoje naktimis temperatūra gali nukristi vos iki kelių laipsnių šilumos.
Stogo palapinė papildyta šilumą sulaikančiu sluoksniu, kuris kartu sumažina stipraus vėjo keliamą triukšmą. Joje įrengtas ir dyzelinis šildytuvas – ne tik nakčiai pasišildyti, bet ir nuo lietaus permirkusiems drabužiams bei patalynei išdžiovinti.
„Automobilis mus labai džiugina, važiuojame tuo pačiu, kuriuo keliavome per Balkanus. Jis mus pažįsta, mes jį pažįstame“, – sako A. Sutkus.
Pirmasis perspėjimas apie laukiančias oro sąlygas atėjo dar Farerų salose. Kelioms valandoms sustojus keltui, keliautojus pasitiko rūkas, drėgmė ir stiprus vėjas.
Pačioje Islandijoje formalumai užtruko vos kelias minutes ir „Defender“ netrukus išriedėjo į kelią.
Nuo mormonų kolonijos – į Islandijos aukštumas
Vienu pirmųjų kelionės tikslų tapo Vestmanų salos, garsėjančios milžiniška atlantinių mormonų kolonija.
Čia vasarą peri daugiau kaip 700 tūkst. mormonų porų, o Vestmanų salų kolonija laikoma didžiausia Islandijoje ir viena didžiausių pasaulyje. Rugpjūčio pabaigoje bei rugsėjo pradžioje jaunikliai pradeda palikti savo urvus ir keliauja jūros link.
Tačiau didžiausias kontrastas prasidėjo palikus populiariausius turistinius maršrutus. A. Sutkaus teigimu, prie žinomiausių objektų netrūksta autobusų, kemperių ir pilnų stovyklaviečių, o tikroji laukinė Islandija atsiveria pasukus į šalies aukštumas.
Ten prasideda F kategorijos keliai – neasfaltuoti kalnų maršrutai, kuriuose tenka važiuoti per birų žvyrą, vulkanines uolienas ir nepravažinėtas upes.
Islandijos saugaus keliavimo tarnyba pabrėžia, kad F keliuose leidžiama važiuoti tik visais ratais varomais automobiliais, tačiau vien 4x4 ženklelio neužtenka – sudėtingesniems maršrutams gali reikėti didesnės prošvaisos ar specialiai paruošto visureigio. Važiuoti už pažymėtų kelių ribų Islandijoje draudžiama.
Per pusdienį – kelios dešimtys brastų
Būtent aukštumose paaiškėjo, kodėl Sutkai į Islandiją norėjo atvykti savu automobiliu.
„Per pusdienį gali pervažiuoti trisdešimt ar keturiasdešimt brastų ir po kurio laiko tai jau pradeda atrodyti normalu“, – pasakoja A. Sutkus.
Vis dėlto net tinkamai paruoštas automobilis nėra apsaugotas nuo visų netikėtumų. Vienoje brastoje po vandeniu gulėjęs aštrus akmuo prakirto „Defender“ padangos šoną taip, kad jos išgelbėti nebebuvo galima.
Upių kirtimas yra viena rizikingiausių kelionių F keliais dalių. Islandijos gelbėtojai perspėja, kad vandens gylis ir srovės stiprumas gali keistis labai greitai, o abejojant, ar brasta pravažiuojama, rekomenduojama apsisukti.
Būtent todėl keliautojai prieš tolimesnius maršrutus nuolat stebi ne tik orų prognozes, bet ir kelių būklę.
Ryto planą vakare gali tekti išmesti
Islandijoje suplanuoti kelioms dienoms į priekį nėra paprasta. Stipresnis lietus gali greitai pakelti upių lygį, uždaryti aukštumų kelius ar paversti dar vakar nesudėtingą brastą rimta kliūtimi.
F kelių būklė ir jų atidarymas skelbiami oficialioje Islandijos eismo informacijos sistemoje. Dalis aukštumų kelių paprastai pravažiuojami tik trumpą vasaros laikotarpį, o rudeniop vėl uždaromi.
„Vėjas ir lietus tokie stiprūs, kad gali rengtis kokiais tik nori neperšlampančiais rūbais – per kelias minutes lieki šlapias. Čia visą laiką turi stebėti kelių žemėlapius ir galvoti, kas bus rytoj ar poryt“, – pasakoja A. Sutkus.
Jo teigimu, prie tokios tvarkos prisitaikę ir patys islandai. Automobiliuose dažnai galima pamatyti papildomos šiltos bei neperšlampamos aprangos, maisto ar laisvalaikio įrangos, o pasirodžiusi saulė išnaudojama nedelsiant.
Keliautojams tokia taisyklė taip pat greitai tapo kasdienybe – net giedrą rytą iš automobilio lipama su šiltu džemperiu, o striukė ir pirštinės visada lieka po ranka.
Beveik du mėnesiai – ir dar tik pradžia
Pirmoji savaitė Islandijoje Sutkams kol kas buvo tik įžanga. Toliau jų maršrute – atokesni aukštumų keliai, kriokliai, geologiniai dariniai, banginių stebėjimas ir šiaurės pašvaistės medžioklė.
Didžiąją kelionės dalį jie ir toliau ketina praleisti ne pagrindiniame salą juosiančiame kelyje, o ten, kur iki kito taško veda žvyras, vulkaninės uolienos ir upės.
„Islandija yra apie gamtą. Čia gali būti daug visokių atrakcijų, muziejų, veiklų, bet pagrindinius stebuklus vis tiek sukūrė pati gamta“, – sako A. Sutkus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
