Tačiau Tomas Tumalovičius, „Nuotykių fabriko“ siela ir variklis, siūlo visai kitokią patirtį, griaunančią tradicinio žiūrovo stereotipus. Lietuvio organizuojamos ekspedicijos į Saudo Arabiją kviečia ne pasyviai stebėti dulkes ekrane, o tiesiogine to žodžio prasme paliesti ralį ranka, pajusti dykumos ritmą ir net tapti lenktynių dalimi.
Daugiau naujienų iš automobilių sporto pasaulio galite perskaityti „Automobilių sportas“ rubrikoje.
Nuo oficialių suvaržymų prie laukinės laisvės
T. Tumalovičiaus kelionė į šį nuotykį prasidėjo dar Pietų Amerikoje, kur jis dirbo žurnalistu ir fotografu. Būtent ten jis greitai suprato oficialaus statuso kainą: akreditacijos ir ant automobilio klijuojami oficialūs lipdukai dažnai tampa ne privilegija, o kliūtimi, uždarančia kelius į įdomiausias trasos vietas.
Šis suvaržymas tapo katalizatoriumi idėjai suburti nepriklausomą komandą, kuri, neturėdama oficialių apribojimų, galėtų nerti giliai į trasas – ten, kur verda tikrasis, nerežisuotas gyvenimas.
Ši filosofija lemia ir strateginį ekspedicijų lankstumą. Skirtingai nei oficialios VIP grupės, kurios, pasak Tomo, dažnai vežiojamos tarsi „bulvių maišai“ tik į saugias ir nuobodžias zonas, jo vadovaujama komanda vadovaujasi „no-limits“ principu.
Pasitelkę racijas, „live tracking“ sistemas ir ilgametę patirtį, jie patys ieško unikalių lokacijų, kuriose išvydę lietuvius nustemba net oficialios televizijos komandos.
Neoficiali gelbėjimo tarnyba
Esminis skirtumas tarp paprasto sporto turizmo ir šios ekspedicijos yra aktyvus įsitraukimas. Čia žiūrovas nėra tik stebėtojas – jis tampa neoficialiu dalyviu. Pasak T. Tumalovičiaus, jiems tenka ir kasti, ir stumti, ir gelbėti lenktynininkus.
Vienas ryškiausių to pavyzdžių įvyko praėjusiais metais, kai ekspedicijos komanda, pasitelkusi virves, ištraukė sugedusį bagį iš klampių kopų, taip išgelbėdama sportininką nuo milžiniškų finansinių nuostolių. Tokios akimirkos sukuria neįkainojamą bendrystės jausmą ir leidžia pasijusti tikra Dakaro dalimi.
Ekspedicijos dalyviai gyvena ritmu, kurį diktuoja pati dykuma ir lenktynės: keliasi su saule, rytinę kavą geria stebėdami pro šalį skriejančius motociklininkus, o nakvoja laukinėse stovyklose visai šalia sportininkų bivakų.
Tomas pasakoja apie unikalų artumą, kai naktį, komandai miegant vos už 50 metrų, jie gali prieiti prie Benedikto Vanago ar kitų lenktynininkų technikos ir tiesiog nubraukti dulkes. Tai patirtis, kurios neįmanoma nusipirkti su jokiu VIP bilietu.
Saudo Arabijos lobiai ir favoritai
Nors pagrindinis traukos centras yra ralis, pusė ekspedicijos žavesio slypi pačioje Saudo Arabijoje. T. Tumalovičius pabrėžia neįtikėtiną vietinių svetingumą, kuris atveria duris į visiškai kitokį pasaulį: nuo viešnagių kupranugarių fermose, kur auginami milijonų verti gyvūnai, iki vakarienių su mokslininkais ar verslo magnatais.
Kelionės metu aplankomi istoriniai Alulos ir Hegros regionai su Petra primenančiomis katakombomis, Džedos senamiestis su įspūdinga Osmanų imperijos architektūra, o Tomui yra pavykę pabuvoti net uždaresnėse religinėse vietose, pavyzdžiui, Medinoje, ir diskutuoti apie gyvenimą su mečetės tarnais.
Žvelgdamas į sportinę pusę, Tomas turi savo favoritus. Tarptautinėje arenoje jis išskiria Stéphane'ą Peterhanselį dėl jo džentelmeniškumo ir Nasserą Al-Attiyah dėl neblėstančios charizmos. Tarp lietuvių jo simpatijos tenka Sauliui Klevinskui, kuriam Dakaras yra gyvenimo iššūkis, bei Vaidotui Žalai.
Visgi, T. Tumalovičius įspėja, kad šios ekspedicijos nėra skirtos bambekliams. Tai vieta tiems, kurie nori palikti komforto zoną, nes ralis – tai loterija, kurioje svarbiausia yra pats procesas ir visam gyvenimui išliekantis nuotykis.
Daugiau – „iGo2Dakar“ reportaže:
Lietuvos komandų atrankas į UEFA turnyrus stebėkite specialiame futbolo transliacijų polapyje. Daugiau skaitykite futbolo naujienų skiltyje.
