Gamintojas tapo sparčiai kintančių vartotojų įpročių, stiprių vietinių prekių ženklų ir istorinių valstybių nesutarimų auka. Nors atstovybių durys bus užvertos, bendrovė visiškai iš rinkos nesitraukia – ji išlaikys motociklų verslą bei užtikrins pilną techninį aptarnavimą, garantinę priežiūrą ir atsarginių dalių tiekimą jau esamiems klientams.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Vietinių milžinų šešėlis ir tragiška pardavimų statistika
Pietų Korėjos automobilių rinka toli gražu nėra maža – praėjusiais metais čia parduota apie 1,67 milijono naujų transporto priemonių.
Tačiau užsienio gamintojams tenka susidurti su beveik nepramušama vietinių gamintojų siena. Praėjusiais metais „Hyundai“ vietinėje rinkoje pardavė beveik 713 tūkstančių, o „Kia“ – per 545 tūkstančius automobilių. Kartu šie du gamintojai užėmė maždaug tris ketvirtadalius visos rinkos.
Šiame kontekste „Honda“ nesugebėjo rasti savo nišos. Net ir tokie globalūs bendrovės bestseleriai kaip „Accord“ sedanas ar „CR-V“ krosoveris čia patyrė visišką fiasko.
Praėjusiais metais japonų gamintojas visoje šalyje pardavė mažiau nei du tūkstančius automobilių, ir tai žymėjo daugiau nei penktadaliu kritusius pardavimus.
Tačiau tikroji katastrofa ištiko šių metų pradžioje. Oficialūs importuotojų asociacijos duomenys rodo, kad vasarį Pietų Korėjoje įregistruoti vos 23, o kovą – tik 84 nauji „Honda“ automobiliai.
Istorinės žaizdos ir politikos įtaka prekybai
Dabartinė nesėkmė yra ne tik techninės ar rinkodaros strategijos, bet ir gilių istorinių šaknų pasekmė. Japonijos prekių ženklai Pietų Korėjoje nuolat susiduria su kultūriniu ir politiniu spaudimu.
Situacija ypač paaštrėjo 2019 metais, kai dėl atsinaujinusio valstybių ginčo, susijusio su priverstiniu darbu Japonijos okupacijos metais, ir po to sekusiais prekybos ribojimais iš Tokijo, korėjiečiai masiškai boikotavo japoniškas prekes.
Nors pastaraisiais metais diplomatiniai santykiai pastebimai atšilo ir kai kurie japonų produktai susigrąžino pirkėjų pasitikėjimą, „Honda“ automobilių paklausai tai nepadėjo.
Augantis importas ir pasikeitę pirkėjų prioritetai
Japonų gamintojo pasitraukimą lydi ir savotiškas rinkos paradoksas. Iš tiesų, importuojamų automobilių paklausa Pietų Korėjoje ne krinta, o sparčiai auga.
Per 2025 metus įvežtinių transporto priemonių pardavimai šoktelėjo beveik septyniolika procentų ir perkopė 307 tūkstančių ribą.
Tačiau vietiniai pirkėjai akivaizdžiai gręžiasi į prabangių automobilių segmentą ir elektromobilius, kurių Japonijos gamintojas pasiūlyti negalėjo.
Pavyzdžiui, vien per kovo mėnesį „Tesla“ šalyje įregistravo daugiau nei 11 tūkstančių, o BMW – beveik 6 800 naujų automobilių.
Ši kapituliacija Pietų Korėjoje „Honda“ vadovams turėtų kelti rimtą nerimą, juolab kad įmonei šiuo metu sunkiai sekasi išlaikyti stabilias pozicijas net ir tokiose kertinėse rinkose kaip Europa ar Kinija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
