Tuo pat metu Briuselis pateikė naują pasiūlymą – jau nuo šio dešimtmečio pabaigos didžiųjų įmonių automobilių parkams taikyti privalomas mažos ir nulinės taršos transporto priemonių kvotas.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Visgi įtakinga aplinkosaugos lobistų organizacija „Transport & Environment“ (T&E), ne kartą prisidėjusi prie griežtų emisijų taisyklių formavimo Europoje, reikalauja dar radikalesnių pokyčių ir siūlo šias kvotas gerokai sugriežtinti.
Pagal dabartinį Europos Sąjungos projektą, 2030 metais 45 procentai visų naujai įsigyjamų įmonių automobilių turėtų būti nulinės arba mažos taršos.
T&E siūlo šią kartelę pakelti net iki 69 procentų ir, kas dar svarbiau, apriboti pasirinkimą tik tomis transporto priemonėmis, kurios apskritai negeneruoja jokios taršos,
Tai reiškia, kad iš leistinų pasirinkimų sąrašo būtų išbraukti automobiliai, kurie turi benzininį ar dyzelinį variklį. Tame tarpe ir iš tinklo įkraunami hibridai.
Lobistai argumentuoja, kad įmonių automobilius vairuojantys darbuotojai dažniausiai gauna ir degalų korteles, todėl neturi absoliučiai jokios finansinės motyvacijos ieškoti įkrovimo stotelių bei išsikrovusias baterijas įkrauti namuose ar viešoje įkrovimo stotelėje.
Šią hibridų problemą Europos institucijos bando išnarplioti jau kelerius metus. Neseniai Vokietijos „Fraunhofer ISI“ tyrimų instituto paskelbti duomenys galutinai patvirtino, kad realybėje tokie hibridai išmeta gerokai daugiau anglies dioksido, nei skelbiama oficialiuose gamintojų brošiūrose.
Nors šiandien automobilių gamintojai privalo nurodyti ir degalų sąnaudas važiuojant visiškai išsikrovusia baterija, kai modelis veikia kaip paprastas hibridas, pateikiami duomenys lobistų neįtikina.
Net jeigu benzino suvartojimas yra mažesnis nei tradicinio automobilio, tačiau tikrasis ekologinis potencialas atsiskleidžia tik reguliariai kraunant bateriją. Tuomet trumpose kelionėse sąnaudos gali nesiekti nė dviejų litrų šimtui kilometrų.
Pasak T&E ekspertų, palikus galioti dabartinį Europos Sąjungos planą, iš tinklo įkraunamų hibridų pardavimai įmonėms per artimiausius ketverius metus išaugtų dvigubai, o tai neatneštų norimos naudos aplinkai.
Organizacija neapsiriboja vien kvotų griežtinimu ir siekia apsaugoti vietinę pramonę siūlydama, kad valstybės parama ir mokestinės lengvatos būtų taikomos išskirtinai tik Europoje pagamintiems, o ne iš trečiųjų šalių importuotiems elektromobiliams.
Šie lobistų siūlymai turi milžinišką svorį, nes būtent verslo įmonių pirkimai Europos Sąjungoje sudaro apie 60 procentų visų naujų lengvųjų ir net 90 procentų komercinių automobilių registracijų.
Remiantis T&E skaičiavimais, dabartinis Briuselio planas iki dešimtmečio pabaigos elektromobilių pardavimus padidintų 1,2 milijono vienetų, o priėmus griežtesnę kvotų versiją, šis skaičius išaugtų iki 1,9 milijono.
Kita vertus, rinkos augimas matomas jau dabar. Praėjusiais metais senajame žemyne buvo parduota beveik 2,6 milijono naujų elektromobilių, o tai yra beveik 30 procentų daugiau nei užpernai.
Šiuo metu vien elektra varomos transporto priemonės užima 17,4 procento visos Europos naujų automobilių rinkos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
