Tačiau 2025-ieji tapo lūžio tašku. Japonijos automobilių pramonėje įsigali nauja, pragmatiška tendencija, kai vietiniai milžinai vis dažniau savo gimtąją rinką maitina automobiliais, pagamintais svetur.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Japonijos automobilių importuotojų asociacijos (JAIA) statistika iškalbinga. 2025 m. į šalį buvo įvežta daugiau nei 111 tūkst. japoniškų markių transporto priemonių, pagamintų užsienio gamyklose.
Palyginimui, metais anksčiau šis skaičius siekė apie 93 tūkst., tad kreivė sparčiai kyla į viršų.
Kas yra atvirkštinis importas?
Svarbu suprasti, kad tai nėra reeksportas ar naudotų automobilių judėjimas. Tai – visiškai nauji automobiliai.
Dėl mažesnių kaštų, gamybos pajėgumų ar globalios strategijos, modelis sukuriamas ir surenkamas, pavyzdžiui, Indijoje, Tailande ar JAV, o tada kaip importinė prekė atplukdomas pardavimui į Japoniją.
Nors ant kapoto puikuojasi japoniškas logotipas, statistiškai toks automobilis tampa užsienietišku.
Lyderė – „Suzuki“
Didžiausią indėlį į šį reiškinį įnešė „Suzuki“. Per praėjusius metus kompanija į Japoniją importavo virš 43 tūkst. automobilių, daugiausia iš savo gamyklų Indijoje. Būtent tokiu keliu pas pirkėjus atkeliavo penkiadurė visureigio „Jimny“ versija bei kompaktiškas krosoveris „Fronx“.
Antroje vietoje rikiuojasi „Honda“ (šiek tiek virš 37 tūkst. automobilių), kurios importo augimą lėmė sprendimas visureigį WR-V Japonijai tiekti iš Indijos.
Tuo tarpu rinkos gigantės „Toyota“ ir „Nissan“ pernai importo apimtis kiek sumažino (iki maždaug 9,6 tūkst. vnt.), tačiau tai tėra tyla prieš audrą.
„Toyota“ jau paskelbė, kad nuo 2026-ųjų, t. y. šių metų, pradės į Japoniją vežti tris amerikietiškus modelius: populiarųjį „Camry“, didįjį visureigį „Highlander“ ir pikapą „Tundra“.
Kodėl japonai taip elgiasi?
Priežastys – grynai ekonominės. Gamintojai vis dažniau tam tikrus modelius gamina tik viename ar dviejuose globaliuose centruose ir iš ten aptarnauja visą pasaulį. Tai leidžia sutaupyti milijonus, kuriuos tektų investuoti į gamybos linijų pertvarkymą Japonijoje.
Savo vaidmenį vaidina ir valiutų kursai – tam tikrais laikotarpiais atsigabenti automobilį iš JAV ar Pietryčių Azijos apsimoka labiau nei jį gaminti brangioje tėvynėje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
