Po kelis mėnesius trukusių sudėtingų sertifikavimo procedūrų lietuviškas startuolis oficialiai pradėjo masinę komponentinių transporto priemonių gamybą ir žengė į pasaulinę rinką.
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Pirmasis modelis – ypatingam užsakovui už Atlanto
Kauno pašonėje esančiose „Rhino“ dirbtuvėse šiuo metu verda intensyvus darbas, o senasis prototipas jau kurį laiką ramiai renka dulkes kampe. Visas nedidelio kolektyvo dėmesys sutelktas į pakavimo procesą – šimtai detalių, varžtų ir laidų atidžiai kraunami į specialiai sukonstruotą milžinišką medinę dėžę.
Šis neįprastas krovinys netrukus pasieks Vokietiją, iš kur laivu persikels per vandenyną į Pitsburgo miestą Jungtinėse Valstijose. Tokiu būdu pirmasis lietuviškas komponentinis automobilis pradeda savo masinės gamybos kelią.
Penktuoju važiuoklės numeriu paženklintas „Rhino RR01“ išsiskiria agresyviu, gamyklinius superautomobilius primenančiu dizainu. Jis aprūpintas anglies pluošto aerodinaminiais elementais, kaltiniais ratlankiais bei Kaune sukonstruotu, „Formulės-1“ bolidams būdingu vairu.
Šis išskirtinis egzempliorius atiteks ypatingam žmogui – didelės automobilių atstovybės JAV savininkui. Pasak vieno iš startuolio įkūrėjų Vėjo Pajarsko, šis klientas patikėjo lietuvių idėja dar tada, kai egzistavo tik nebaigtas prototipas.
Būtent šis pirkėjas suvaidino lemiamą vaidmenį padėdamas kūrėjams susitarti su „Ford“ koncernu dėl legendinių 5 litrų darbinio tūrio V8 variklių tiekimo gamyklinėms modelio versijoms.
Biurokratiniai iššūkiai ir lietuviškos kilmės sertifikatas
Nuo važiuoklės ir kėbulo pagaminimo iki galutinio supakavimo praėjo daugiau nei pusmetis, tačiau ne mažesniu iššūkiu tapo ir teisiniai formalumai.
Kūrėjai pripažįsta, kad dokumentų tvarkymas vyko sklandžiau nei tikėtasi, nors iš pradžių teko klaidžioti po prieštaringos informacijos labirintus. Sėkmingai bendradarbiaujant su Lietuvos transporto saugos administracija, įmonė gavo oficialaus gamintojo statusą ir unikalius VIN kodus, kurie ateityje gerokai palengvins klientams transporto priemonės legalizavimo procesą.
„Rhino RR01“ teisėtai didžiuojasi lietuviško automobilio statusu. Toks sertifikatas išduodamas tik tuo atveju, jei daugiau nei 51 proc. komponentų pagaminama Lietuvoje.
Kūrėjams pavyko pasiekti 54 proc. rodiklį – Kaune gaminama važiuoklė, pakaba, kėbulas, stiklai, interjero detalės bei daugybė kitų elementų.
Iš pasaulinio lygio tiekėjų perkami tik patys sudėtingiausi agregatai: minėtasis „Ford Coyote“ V8 variklis, „Porsche PDK“ transmisija, „AP Racing“ stabdžių sistema bei „Intrax“ amortizatoriai.
Visa inžinerinė integracija ir programavimas atliekami Lietuvoje. Siekiant gauti kilmės sertifikatą, inžinieriams teko kruopščiai pasverti kiekvieną detalę, o šis procesas užtruko ilgiau nei mėnesį.
Ši svorio statistika vėliau labai pravertė konstruojant 5 metrų ilgio ir 2 metrų pločio transportavimo dėžę – komanda turėjo išdėlioti komponentus lyg sudėtingame LEGO rinkinyje, kad krovinio svoris pasiskirstytų tolygiai.
Nuo dėžės atidarymo iki pirmojo užvedimo
Pirmasis pirkėjas savo siuntinio turėtų sulaukti gegužės pabaigoje. Atidaręs masyvią dėžę, pačiame viršuje jis ras važiuoklę, pakabą bei kėbulą, o apačioje – saugiai supakuotus smulkesnius komponentus.
Surenkant šį komponentinį automobilį (angl. kit car), darbas pradedamas nuo važiuoklės, elektros instaliacijos ir interjero montavimo. Vėliau integruojamas variklis, pavarų dėžė, oro kondicionavimo sistema, o kritiniai elementai padengiami karščio bei garso izoliacija.
Kol vyks mechanikos darbai, kėbulo detalės keliaus į dažymo kamerą. Gamintojai sąmoningai nusprendė siųsti nedažytą ir dažymui neparuoštą kėbulą, siekdami išvengti bet kokios pažeidimų rizikos.
Kadangi automobilis ilgą laiką keliaus jūriniame konteineryje, veikiamas saulės spindulių ir temperatūrų svyravimų, stiklo pluošto detalės gali minimaliai deformuotis.
Siekiant užtikrinti nepriekaištingą rezultatą, rekomenduojama, kad galutinį detalių suvedimą ir dažymą atliktų vietiniai specialistai. „Rhino“ inžinierių skaičiavimais, norint paversti detalių krūvą važiuojančiu superautomobiliu, reikia skirti apie 150 darbo valandų, nors patyrę Kauno mechanikai šį procesą sugeba atlikti per kiek daugiau nei 100 valandų.
Gamybos optimizavimas ir ateities perspektyvos
Išsiuntus pirmąjį modelį, startuolio laukia naujas etapas – gamybos procesų optimizavimas. Iki šiol didžiausią laiko dalį atėmė projektavimas, sertifikavimas ir net pačių pakavimo dėžių konstravimas.
Dabar komanda susitelks į efektyvumo didinimą ir tiekimo grandinės trikdžių, tokių kaip per šalčius vėluojanti stiklų gamyba, šalinimą. Šiuo metu eilėje laukia dar keturi užsakymai, todėl planuojama, kad dar šiais metais pasaulio keliuose pasirodys penki lietuviški superautomobiliai.
Kūrėjai neslepia, kad susidomėjimas projektu yra didžiulis, tačiau daugelis potencialių pirkėjų laukė įrodymų, kad tai nėra tik graži iliuzija.
V. Pajarskas prisimena ne vieną kuriozinę situaciją, kai į dirbtuvių langą pasibelsdavo pro šalį keliaujantys užsieniečiai, norėdami savo akimis įsitikinti „Rhino“ realumu.
Vienas klientas, išbandęs prototipą „Nemuno žiede“, buvo pasiryžęs avansą sumokėti tiesiog banko kortele. Įsivažiavus masinei gamybai, Kauno dirbtuvės pajėgs per mėnesį paruošti du konteinerius su surenkamais modeliais.
Kadangi tokio tipo transporto priemonių registracija Europoje yra itin sudėtinga, pagrindinėmis eksporto kryptimis taps Šiaurės Amerika ir Australija. Tuo tarpu Lietuvoje likęs prototipas jau gavo reikiamus dokumentus ir netrukus pasirodys šalies gatvėse.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
