Nuo 1986 iki 1990 metų pagaminti vos 89 šio modelio vienetai (52 kupė ir 37 kabrioletai) šiandien yra tapę tikra automobilių kolekcionierių svajone. Dėl riboto tiražo ir neeilinės išvaizdos šie automobiliai aukcionuose dabar parduodami už sumas, siekiančias net 600 tūkstančių eurų.
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Britų ir italų partnerystės atgimimas
Šio modelio šaknys siekia dar septintojo dešimtmečio pabaigą, kai britų bendrovė ėmėsi ieškoti pamainos populiariajam „DB6“ modeliui.
Lenkų kilmės inžinieriui Tadeuszui Marekui buvo patikėta sukurti naują V8 variklį, tačiau kūrimo procesas užtruko. Dėl šios priežasties pirmieji „DBS“ modeliai rinką pasiekė su senuoju inžinieriaus suprojektuotu šešių cilindrų agregatu.
Tik vėliau, kai aštuonių cilindrų motoras buvo baigtas ir „DBS V8“ evoliucionavo į „Aston Martin V8“, bendrovės vadovai nusprendė atgaivinti istorinius ryšius su Italijos dizaino studija „Zagato“.
Šis bendradarbiavimas, atmenantis dar legendinio „DB4 GT Zagato“ laikus, oficialiai atgimė 1984 metų Ženevos automobilių parodoje, o po vienerių buvo pasirašyta sutartis, kuri įpareigojo „Zagato“ pagaminti 50 ribotos laidos modelio vienetų.
Italų dizaineriui Giuseppe Mittino buvo iškeltas aiškus tikslas – sukurti kuo lengvesnį automobilį, kartu išlaikant „Aston Martin“ automobiliams būdingą universalumą ir komfortą.
Užduotis – ne iš lengvųjų, tačiau „Zagato“ inžinierių priimti sprendimai buvo stebėtinai racionalūs. Pavyzdžiui, naujasis modelis neturėjo galinių sėdynių, atstumas tarp ašių buvo sutrumpintas iki 2610 milimetrų. Taip pat sumontuoti plonesni langai ir mažesnis kiekis triukšmą slopinančios izoliacijos.
Vis dėlto, visa tai buvo tik detalės, kurios „Aston Martin V8 Zagato“ pirkėjams nelabai rūpėjo. Naujasis modelis viešai buvo pristatytas 1985 metais parodžius vos kelis eskizus, tačiau to pakako, kad pirkėjai sumokėtų 15 tūkstančių svarų sterlingų avansą.
Leido pasiekti įspūdingą greitį
Po neįprastos formos variklio gaubtu plakė įspūdingas 5,3 litro darbinio tūrio V8 agregatas. Cilindrų skersmuo ir stūmoklio eiga, siekiantys 100 ir 85 milimetrus, kartu su 10,2:1 suspaudimo laipsniu, elektroniniu „Lucas“ degimu bei keturiais „Weber“ karbiuratoriais leido varikliui pasiekti 432 arklio galių pajėgumą.
Nors automobilis svėrė 1650 kilogramų, priekyje tūnojęs variklis leisdavo nuo 0 iki 100 km/val. įsibėgėti vos per penkias sekundes, o maksimalus greitis siekė tuomet stulbinančius 300 kilometrų per valandą.
Galia į galinius ratus buvo perduodama per penkių laipsnių mechaninę „ZF“ pavarų dėžę, tačiau pirkėjai tai pat galėjo rinktis ir trijų pakopų „Chrysler Torqueflite“ automatą.
Standartinėje įrangoje jau buvo montuojamas savaime užsiblokuojantis diferencialas, vairo stiprintuvas ir oro kondicionierius. Priedai, kuriuos šiandien galima rasti daugelyje modernių automobilių, tačiau tuomet tai buvo unikalus išskirtinumas.
Kabrioletas, supykdęs pirmuosius pirkėjus
Stebėdami nemažėjantį susidomėjimą, „Aston Martin“ paprašė italų sukurti kabrioletą. Kaip bebūtų keista, tačiau toks sprendimas supykdė kupė pirkėjus, kurie baiminosi, jog didesnė negu planuota gamyba sumažins jų turimų automobilių vertę.
Vis dėlto, didžiausią nepasitenkinimą sukėlė pokyčiai, kuriuos atliko „Zagato“ dizaineriai. Pademonstravus pirmuosius kabrioleto prototipus, automobilių kolekcionieriai pradėjo baksnoti pirštu į pakitusią priekinę dalį.
„Zagato“ ne tik įdiegė naują mechanizmą, kuris paslėpdavo priekinius žibintus, bet ir atsisakė tradicinių „Aston Martin“ grotelių.
„Aston Martin“ baimindamasi ištikimiausių klientų įtūžio ryžosi pasiūlyti visoms pusėms tinkamą kompromisą. „Zagato“ potencialiems kabrioleto pirkėjams leido patiems nuspręsti kokios priekinės dalies nori. Ar tos, kuri buvo matyta kupė modelyje ar naujos, kuri sukėlė tiek tiek daug prieštaringų vertinimų.
Kabrioletas taip pat turėjo dar vieną naujovę – modernizuotą variklį. Šį kartą jis turėjo degalų įpurškimo sistemą, tačiau variklio galia buvo sumažinta iki 315 arklio galių, o maksimalus greitis buvo apribotas ties 250 km/val. padala.
Nepaisant to, kabrioletas buvo gerokai brangesnis už kupė. Iš pradžių buvo planuojama automobilį pardavinėti už 125 tūkst. svarų, tačiau vėliau kaina išaugo iki 190 tūkst.
Atkinsono lenktynės ir avarija
Vienu iš šių išskirtinių automobilių džiaugėsi ir garsus britų komikas Rowanas Atkinsonas, kuris visame pasaulyje žinoma kaip aktorius, įkūnijęs Pono Byno personažą.
1988 metais jis įsigijo ne visiškai naują, o šiek tiek naudotą egzempliorių. Įdomu yra tai, kad aktorius šią retenybę įsigijo norėdamas su ja dalyvauti mėgėjiškose automobilių sporto varžybose.
Būtent dėl šių priežasčių automobilis buvo išsiųstas į specializuotas dirbtuves, kuriose jam buvo padidinta variklio galia iki 489 AG, bei atlikti kiti patobulinimai, kurie leistų saugiai dalyvauti lenktynėse.
220 tūkst. svarų pareikalavusi investicija, regis, atsipirko su kaupu. Automobilis buvo aktyviai naudojamas iki pat 2001 metų, kai automobilių entuziastų suvažiavime R. Atkinsonas su šiuo bolidu pateko į avariją.
Automobilis vėl buvo suremontuotas ir toliau sėkmingai padėjo aktoriui dalyvauti mėgėjiškose lenktynėse iki pat 2007 metų.
Tuomet R. Atkinsonas nusprendė ne tik atsisveikinti su šiuo automobiliu, bet ir su mėgėjiška lenktynininko karjera.
2007 metais šis automobilis buvo parduotas už vos 122 tūkst. svarų sterlingų, tačiau klasikinių automobilių ekspertai vieningai sutaria, kad šiandien tokio automobilio vertė gali siekti 500 tūkst. ar net daugiau.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
