Tai buvo laikai, kai „Volkswagen“ vadovavo Ferdinandas Piëchas – žmogus, kuriam funkcija visada buvo svarbesnė už formą.
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Nors F. Piëchas veikiausiai niekada asmeniškai nelietė konkrečių mazgų kaip bagažinės mechanizmas, jo perfekcionizmas buvo juntamas visur.
Kiekvienas inžinierius žinojo, kokius standartus turi pasiekti, kad nusipelnytų ne papeikimo, o pritarimo. Ši kultūra išaugino tokius automobilius kaip „Phaeton“ – perteklinius, bet iš esmės genialius.
Vienas iš pavyzdžių – bagažinės dangčio konstrukcija. Ji ne tik vizualiai įspūdinga, bet ir iki šiandien veikia su stulbinamu tikslumu.
Visa sistema sukurta iš kaltinio aliuminio elementų, kurie leidžia dangčiui judėti be garso, bet su aiškiu, apčiuopiamo tvirtumo pojūčiu. Net stipresnis vėjas nesutrukdo mechanizmo darbui. Pabandykite to tikėtis iš bet kurio šiuolaikinio BMW.
Bagažinėje rasime ne tik aukštos kokybės apmušalus, bet ir detalę, kurios neturi dauguma šiuolaikinių prabangių automobilių – pilnai aptrauktą vidinį „lubų“ paviršių.
Trijų šviesos šaltinių apšvietimas, aukštos kokybės apdaila, slankiojantis užraktas, kurio neįmanoma netyčia užkliudyti – visa tai byloja apie tai, kiek daug dėmesio buvo skiriama net smulkmenoms. BMW šalia atrodo it „Dacia“ – su plikais metalo kraštais, pigiomis plastmasėmis ir vienu vieninteliu apšvietimo tašku.
Visa tai buvo „Phaetono“ vizitinė kortelė – perteklinis perfekcionzimas, kurio tikslas nebuvo taupyti, o rodyti, ką sugeba markė.
Deja, klientai šio automobilio neįvertino. Prabangaus sedano su „Volkswagen“ logotipu jie tiesiog nenorėjo. Tačiau technine prasme tai buvo vienas iš paskutinių automobilių, sukurtų be kompromisų. Net ir tokia „smulkmena“ kaip bagažinės dangtis čia turėjo veikti idealiai. Ir veikia iki šiol.
