Didžiausia gamybos baze turėtų tapti Ispanija, tačiau ekonomistai perspėja – vien automobilių surinkimo nepakaks, jei didžioji dalis komponentų ir toliau bus atgabenama iš Kinijos.
Automobilių rinkos analizės bendrovės „Mobility Global“ prognozėmis, šiemet Kinijos markės Europoje turėtų pagaminti apie 90 tūkst. automobilių.
2030 metais šis skaičius gali pasiekti 1 mln., o dar po penkerių metų – 1,5 mln. automobilių per metus.
Ispanijoje – vienas projektas po kito
Kinijos gamintojų planai Europoje jau įgauna konkretų pavidalą. Vieni stato naujas gamyklas, kiti naudojasi ne visu pajėgumu veikiančiomis Europos gamintojų gamybos linijomis arba kuria bendras įmones.
BYD savo pirmojoje Europos lengvųjų automobilių gamykloje Segede, Vengrijoje, jau vykdo parengiamuosius darbus.
Serijinę gamybą bendrovė šiuo metu planuoja pradėti ketvirtąjį 2026 metų ketvirtį, o pirmuoju čia gaminamu modeliu turėtų tapti kompaktiškas elektromobilis „Dolphin Surf“. Vis dėlto didžiausiu Kinijos automobilių gamybos centru Europoje turėtų tapti Ispanija.
„Chery“ rengiasi pradėti „Omoda“ ir „Jaecoo“ automobilių gamybą buvusioje „Nissan“ gamykloje Barselonoje.
Bandomąjį gamybos etapą buvo numatyta pradėti trečiąjį šių metų ketvirtį, o serijinę gamybą – kiek vėliau šiemet.
Tuo tarpu „Leapmotor“ kartu su „Stellantis“ ruošiasi gaminti elektrinį B10 Saragosos gamykloje. Bendrovė anksčiau skelbė, kad serijinę B10 gamybą iš atskirai atgabenamų dalių ir mazgų planuoja pradėti spalį.
Ateityje bendradarbiavimas turėtų plėstis – „Stellantis“ ir „Leapmotor“ jau paskelbė planus Ispanijoje gaminti daugiau modelių.
Dar didesnį projektą liepą pristatė „Ford“ ir „Geely“. Gamintojai planuoja įkurti bendrą įmonę „Ford“ gamykloje Valensijoje, kurioje „Ford“ priklausytų 66 proc., o „Geely“ – 34 proc. akcijų.
Nuo 2028 metų čia numatoma gaminti ne tik naujus „Ford“ modelius, bet ir du elektrinius „Geely“ visureigius.
SAIC priklausanti MG birželį taip pat paskelbė apie pirmąją savo gamyklą Europoje. Ji iškils Galisijoje, į projektą planuojama investuoti apie 200 mln. eurų, o gamybą pradėti 2028 metais. Numatyti gamybos pajėgumai siekia iki 120 tūkst. automobilių per metus.
„Mobility Global“ skaičiavimu, 2030 metais maždaug pusė visų Europoje pagaminamų Kinijos markių automobilių gali būti surenkami Ispanijoje. Iki 2035-ųjų šalies gamybos apimtys gali priartėti prie 1 mln. automobilių per metus.
Europa nenori tapti vien automobilių surinkimo vieta
Kinijos gamintojų investicijos gali padėti išlaikyti darbo vietas ne visu pajėgumu veikiančiose Europos gamyklose, tačiau kartu kyla pagrįstas klausimas, kiek ekonominės naudos liks pačioje Europoje.
Jeigu automobiliai čia būtų tik surenkami iš Kinijoje pagamintų baterijų, elektronikos, pavaros sistemų ir kitų komponentų, didelė dalis aukštesnės pridėtinės vertės gamybos bei darbo vietų ir toliau liktų Kinijoje.
Šiam klausimui įtakos gali turėti Europos Komisijos kovą pateiktas Pramonės spartinimo akto projektas.
Dabartiniame pasiūlyme numatyta, kad, norint atitikti tam tikras viešojo pirkimo ir valstybės paramos sąlygas, elektromobilis turėtų būti ne tik surinktas ES.
Bent 70 proc. automobilio komponentų, neskaičiuojant baterijos, vertės turėtų sudaryti ES kilmės dalys. Atskirai nustatomi reikalavimai baterijoms, elektrinės pavaros komponentams ir pagrindinėms elektroninėms sistemoms.
Todėl galutinė teisės akto redakcija gali turėti tiesioginės įtakos Kinijos gamintojų pasirinkimui: Europoje vien surinkti automobilius ar čia perkelti ir didesnę jų tiekimo grandinės dalį.
Iki 2035-ųjų gamyba turėtų smarkiai pasikeisti
„Mobility Global“ prognozuoja, kad artimiausiais metais Kinijos gamintojai palaipsniui pereis nuo automobilių surinkimo iš importuotų dalių prie visavertės vietinės gamybos.
Iki 2035 metų beveik 90 proc. Europoje gaminamų Kinijos markių automobilių jau gali būti gaminami naudojant gerokai daugiau vietoje pagamintų komponentų.
Tai atvertų naujų užsakymų Europos automobilių dalių gamintojams, tačiau kartu atsirastų ir kita rizika. Kinijos koncernai gali ne tik pirkti komponentus iš Europos įmonių, bet ir pradėti jas perimti.
Vienas dažniausiai minimų precedentų – Vokietijos pramoninių robotų gamintoja KUKA, kurią 2016 metais perėmė Kinijos „Midea Group“.
Sandoris tuomet sulaukė Vokietijos politikų ir pramonės atstovų kritikos, nes baimintasi, kad kartu su bendrove Kinijos savininkams atiteks ir strategiškai svarbios automatizavimo technologijos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
