Kada baterija tampa nebetinkama naudoti?
Baterija gali tapti netinkama, t. y. neatitikti savo pirminės paskirties, dėl įvairių priežasčių. Bėgant metams ji gali nusidėvėti, gali smukti jos įkrovimo parametrai, o taip pat jos talpa gali sumažėti iki ribos, kai ji pasidaro nebepriimtina pagal naudotojo lūkesčius. Kone visi tik prieš keletą metų pasirodę elektromobiliai dabar savo savybėmis jau smarkiai nusileidžia moderniausiems modeliams. Atitinkamai keičiasi ir reikalavimai baterijoms.
Galbūt baterija buvo įmontuota elektromobilyje, kuris nuo pat pradžių buvo labai nepopuliarus (arba toks tapo) ir dabar dulksta antrinės rinkos pardavėjų aikštelės kampe. Vargšelis ten tūnos, kol kažkas susivoks, jog daugiau naudos turės, jei išardys jį dalimis, o akumuliatorių prikels naujam gyvenimui.
Baterijų tarnavimo laikas – gana sunkiai apibrėžiamas, nes priklauso nuo daugybės faktorių: įkrovimo ciklų, temperatūros, naudojimo dažnumo ir t. t. Paprastai, kai baterijos talpa sumažėja iki maždaug 70–80 proc. nuo pradinės, jos veikimas laikomas neefektyviu – įsivaizduokite, kad kiekvieną kartą po visiško įkrovimo jūsų elektromobiliui trūksta trečdalio nuvažiuojamų kilometrų ir jų skaičius vis auga.
Tačiau reikėtų paminėti, jog ši riba nėra statiška – pažangios technologijos ir nauji sprendimai leidžia pailginti baterijų gyvavimo laiką. Dabar daugelis gamintojų siekia ne tik užtikrinti kuo ilgesnį baterijų naudojimą, bet ir iš anksto pasiruošti jų perdirbimui ar pakartotiniam pritaikymui.
Baterijos nevirsta atliekomis
Žmonės dažnai mano, kad didelės elektromobilių baterijos kartu su pačiomis transporto priemonėmis virsta atliekomis, vos tik tampa nebereikalingos – nesvarbu, dėl kokių priežasčių. Tačiau, jeigu taip nutiktų, tai būtų, ko gero, vienos brangiausių atliekų pasaulyje.
Elektromobilio baterija tiesiogine prasme yra brangiausias jo turtas. Kai nebenorima baterijos naudoti, dažnai siūloma ją pakeisti arba perdirbti, kad sumažintume aplinkos taršą ir neišmestume iš tiesų brangaus įrenginio.
Net ir po ilgo naudojimo baterija dažniausiai išlaiko iki 80 proc. ar daugiau savo talpos, todėl puikiai tinka kitoms reikmėms, kur nedidelis jos našumo praradimas nėra kritiškas, o išlaikomos charakteristikos yra pakankamos. Pavyzdžiui, mums reikia vis daugiau energijos kaupiklių tvarios energetikos sistemas įsirengusiems namų ūkiams (ar net gerokai didesnėms valdoms), įvairioms atsarginėms ar avarinėms energijos sistemoms, taip pat – energijos balansavimo sistemoms.
Sujungus daugiau baterijų galima netgi sukurti rimtesnį atsinaujinančių išteklių tinklų palaikymo vienetą. Šis paskirties pakeitimas suteikia baterijoms visiškai naują gyvenimą, kuriame jų vertė išlieka adekvati panaudojimo vertei.
Atgaunamos medžiagos
Galiausiai, žinoma, kiekviena baterija kažkada vis tiek pasiekia savo racionalios eksploatacijos pabaigą, tačiau net ir tuomet šiuolaikinės perdirbimo technologijos gali padėti atgauti daugiau nei 90 proc. tokių medžiagų, kaip litis, kobaltas ir nikelis. Visos jos yra itin vertingos elektromobilių pramonėje ir gali būti iš naujo naudojamos kitoms baterijoms kurti. Arba pritaikomos kitose pramonės šakose.
Įvairūs elektromobilių gamintojai savarankiškai ar sudarę bendras įmones su mokslininkais nuolat tiria šią sritį ir aiškinasi, koks galėtų būti tolimesnis baterijų likimas, kai jos jau nebepatenkina aukštus lūkesčius turinčių vairuotojų poreikių. Tiesiog tai yra per brangus įrenginys, kad juo būtų atsikratoma taip paprastai. Šiuo metu ypač sėkmingai vystoma ličio jonų baterijų perdirbimo technologija, leidžianti efektyviai surinkti ir išrūšiuoti naudotų baterijų medžiagas.
Pavyzdžiui, „Kia“ vysto tiek baterijų perdirbimo, tiek pakartotinio naudojimo programas. Korėjiečių įmonė siekia užtikrinti, kad kiekviena baterija tarnautų maksimaliai ilgai. Šiuo metu įmonės taikoma perdirbimo technologija leidžia atgauti iki 90 proc. vertingų medžiagų iš naudotų bei kitur nebepritaikomų baterijų.
Naujas gyvenimas
Pavyzdžių yra ir daugiau. Štai „Mercedes-Benz“ aktyviai įgyvendina programą, pagal kurią naudotos jų elektromobilių baterijos yra transformuojamos į energijos kaupimo sistemas namams ir verslo objektams. „Nissan“ jau daugelį metų investuoja į naudotų baterijų pavertimą individualiųjų namų energijos kaupikliais ir papildomais rezervais elektros tinklų stabilizavimo sistemose.
Ta pati „Kia“ ėmė įgyvendinti naujus projektus, skirtus konkrečioms taikymo sritimis. Šios markės elektromobiliuose tarnauti baigusios baterijos tampa pastatų ir viešųjų vietų energijos šaltiniu. Pavyzdžiui, specialistai išardo iš senesnių „Kia Soul“ modelių surinktas panaudotas baterijas, atlieka išsamius diagnostinius bandymus, atrenka tinkamus modulius ir, įvertinę jų išlikusią talpą, arba montuoja į naujas energijos kaupimo sistemas, arba siunčia perdirbti.
Visi šie pavyzdžiai rodo, jog elektromobilių gamintojai uoliai ieško būdų, kaip kitame naudojimo cikle paversti baterijas ne mažiau vertingais energijos šaltiniais, kad šie teiktų naudą tiek aplinkai, tiek mūsų kasdieniam gyvenimui. Labai tikėtina, kad augant elektromobilių skaičiams gatvėse, pakartotinis baterijų panaudojimas nesunkiai gali pavirsti ir į rimtą bei pelningą verslo šaką.
Perdirbdami baterijas ir jas pritaikydami antram gyvenimui mes ne tik mažiname žaliavų naudojimą ir aplinkos taršą, bet ir pasirūpiname tvaresne, ekonomiškai efektyvesne ir labiau nepriklausoma mūsų artimiausios aplinkos energetika.
