Jei anksčiau visi Kinijos pramonės bandymai įkelti koją į Europos ar Lietuvos rinką baigdavosi fiasko ir tyliu pasitraukimu, šįkart situacija klostosi visiškai kitaip.
Praėjusiais metais Lietuvoje oficialiai debiutavo rekordinis skaičius naujų prekės ženklų iš Rytų. Ir panašu, kad lietuviai į stereotipus, susijusius su kiniškais automobiliais numojo ranka.
Noriai perka kiniškus automobilius
Ilgametis „Lietuvos metų automobilio“ komisijos narys Renaldas Gabartas įsitikinęs, kad diskusijos apie tai, ar lietuviai ryšis sėsti į kiniškus automobilius, yra gerokai pavėluotos.
Procesas ne tik prasidėjo, bet ir įgauna pagreitį – pernai debiutavę prekių ženklai, tokie kaip „MG“ ar „BYD“, savo ambicingus planus įgyvendina su kaupu, o šiemet ruošiasi pardavimus kone dvigubinti.
„Spaudimas kainoms yra didžiulis, o kainos dedamoji priimant sprendimą Lietuvoje yra labai svarbi. Kai gauni daug automobilio už mažai pinigų, kyla tik vertybiniai klausimai.
Ar moraliniu požiūriu nesukelia diskomforto tai, kad automobilis pagamintas nedemokratinėje šalyje, kur valdžia subsidijuoja gamybą ir iškreipia rinką?“ – retoriškai klausia R. Gabartas.
Jam pritaria ir žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius. Jis pabrėžia, kad šiandien Kinijos automobilių gamintojų plėtrą lėtina tik pačių lietuvių požiūris.
„Lietuva turi ganėtinai išskirtinį požiūrį į Kiniją dėl geopolitinių priežasčių. Tai nebūtinai susiję su pačiais automobiliais ar pramone, o tiesiog su mūsų valstybės vertybėmis.
Tačiau, jei atmestume šį faktorių, kinų automobiliai turi visas galimybes būti perkami, nes tai pakankamai geri produktai už suprantamą kainą“, – teigia V. Milius.
R. Gabartas taip pat pastebi, kad viešojoje erdvėje dažnai girdima arši kritika Kinijos gamintojams neretai subliūkšta, kai ateina metas įsigyti nuosavą automobilį.
„Tie patys žmonės, kurie viešai piešia niūrias perspektyvas ir sako „fui, kaip jūs čia su tais kinais“, atėjus laikui atnaujinti savo šeimos transporto parką, labai įdėmiai studijuoja atsiliepimus ir neretai patys nusiperka tuos automobilius, nepaisant viešai deklaruoto skepsio“, – pasakoja pašnekovas.
Be to, ekspertas primena, kad didieji Europos gamintojai ilgą laiką kūrė bendras įmones Kinijoje ir taip savo rankomis atvėrė prieigą prie technologijų, kurios anksčiau buvo esminis europiečių pranašumas.
Dvejuose segmentuose – tarp lyderių
Kol Lietuvoje vairuotojai į kiniškus automobilius vis dar žvelgia atsargiai, Europos Sąjungos rinkoje situacija jau pasikeitė kardinaliai.
Kinijos pramonės milžinai pernai ne tik apšilo kojas, bet ir užėmė dominuojančias pozicijas dviejuose strategiškai svarbiuose segmentuose.
Ryškus proveržis fiksuojamas iš tinklo įkraunamų hibridų klasėje. Čia į lyderių gretas užtikrintai įsiveržė „BYD“.
Rinkos tyrimų bendrovės „Dataforce“ duomenimis, vien per praėjusius metus europiečiai įsigijo beveik 79 tūkst. šio gamintojo automobilių, turinčių iš tinklo įkraunamą hibridinę pavarą.
Dar didesnį galvos skausmą Europos gamintojams kelia situacija hibridinių automobilių segmente.
Čia įspūdingą šuolį užfiksavo Kinijos koncerno „SAIC Motor“ valdomas „MG“ prekės ženklas.
Šioje automobilių klasėje Kinijos gamintojas įsiveržė į trečią vietą ir nusileido tik „Toyota“ ir „Renault“, ir už nugaros paliko „Hyundai“ bei „Nissan“.
„Premium“ klasėje kinams vietos nėra?
R. Gabartas ir V. Milius sutinka, kad Kinijos automobilių gamintojai siūlo itin konkurencingas kainas, tačiau jų nuomonės išsiskiria vertinant brangesnius modelius. V. Milius mano, kad Kinijos gamintojai karaliaus ten, kur kaina svyruoja apie 20–30 tūkst. eurų.
„Jaunesni žmonės nori šiuolaikiškų dalykėlių, o būtent tą dalį Kinija išpildo puikiai – ekranų ten gali būti kad ir septyniolika“, – ironizuoja pašnekovas.
Pasak jo, daugiausia šansų turi modeliai, kainuojantys apie 20–30 tūkst. eurų, mat tai tiesiog transporto priemonė, nekelianti didelių emocijų, bet atliekanti savo funkciją. Tuo metu „premium“ segmente kinų gamintojams seksis sunkiau.
„Čia didžiulę dalį lemia įvaizdis. Kai mums dar nežinomas prekės ženklas užsiprašo 60 tūkst. eurų, jam konkuruoti su BMW ar „Audi“, kurie ir taip aršiai kaunasi dėl kiekvieno kliento, bus be galo sunku“, – įsitikinęs V. Milius.
Tuo metu R. Gabartas siūlo nenuvertinti Kinijos potencialo. Automobilių eksperto manymu, tai, ką šiandien matome Lietuvos gatvėse, tėra tik ledkalnio viršūnė.
„Mes kol kas matome tik vidurinės arba apatinės dalies kiniškos automobilių pramonės piramidės modelius. Tikrojo „hi-tech“ mes dar net nepačiupinėjome. Manau, turėsime dar ne vieną siurprizą, verčiantį iš kojų“, – įspėja R. Gabartas.
Laukia neišvengiami pokyčiai
Apibendrindami situaciją, automobilių ekspertai vieningai sutaria, kad Kinijos automobilių pramonės mašina įsibėgėjo ir jos niekas nebesustabdys.
„Kokybine prasme liko labai nedaug sričių, kur jie nusileidžia – nebent vairo mechanizmo informatyvumas ar erzinantys saugos asistentai, siūlantys gerti kavą dar neišvažiavus iš kiemo. Bet tai programiniai dalykai, kuriuos jie greitai ištaisys“, – pastebi R. Gabartas.
Savo ruožtu V. Milius siūlo prisiminti netolimą praeitį: „Puikiai prisimenu istoriją su pirmaisiais „Hyundai“ modeliais. Tuomet mes irgi juokėmės, jie nebuvo labai geri automobiliai. Ir ką mes matome dabar? Tas pats laukia ir čia“.
Jo nuomone, procesą pristabdyti gali nebent politiniai sprendimai, o ne natūrali rinkos raida.
„Ką mes kalbėsime prabėgus laikui, priklausys labiau nuo geopolitinių aspektų nei nuo pačių automobilių. Aš nemanau, kad kas nors gali sustabdyti kinų autopramonę – nebent mes patys, kaip valstybė, nuspręsime jų neįsileisti.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!



