Vairavimo mokytojų gildijos vadovas dr. Mindaugas Vilkickas mano, kad didžiausia bėda yra ne duobėtas asfaltas ar prastas oras, o skylėta vairuotojų rengimo sistema, kurioje kvalifikacija dažnai tėra bevertis popierius.
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Naujausia statistika negailestinga ir verčia sunerimti. Per praėjusius metus šalyje užfiksuoti 2868 eismo įvykiai, kuriuose žuvo 131 žmogus, o dar 3345 buvo sužeisti. Ekspertų teigimu, mažėjančios populiacijos fone augantys avarijų skaičiai rodo, kad eismo saugumo problemos ne tik nėra sprendžiamos, bet kai kuriais aspektais – netgi gilinamos.
Atsakomybė tenka ne keliui, o vairuotojui
Nors viešojoje erdvėje dažnai diskutuojama apie infrastruktūros trūkumus, dr. M. Vilkickas pabrėžia, kad esminis veiksnys visada lieka žmogus. Būtent vairuotojas priima sprendimus, pasirenka greitį bei manevrus, todėl bandymai perkelti kaltę aplinkai tik silpnina asmeninės atsakomybės suvokimą.
„Nuobaudos skiriamos ne keliui, ne orui ir ne automobiliui. Jos skiriamos vairuotojui. Tai aiškiai parodo, kas laikomas galutiniu atsakingu asmeniu“, – sako Vairavimo mokytojų gildijos vadovas.
Jo vertinimu, pagrindinė problema slypi vairuotojų rengimo ir kompetencijų vertinimo sistemoje, kuri šiandien orientuota į egzamino išlaikymą, o ne į realų pasirengimą. Dr. M. Vilkickas pastebi, kad formaliai įgytas vairuotojo pažymėjimas ar profesinė „95 kodo“ kvalifikacija dažnai neatspindi tikrojo žmogaus gebėjimo valdyti transporto priemonę sudėtingomis sąlygomis.
Grėsmė keleivių saugumui
Ypatingą nerimą specialistams kelia situacija keleivių pervežimo sektoriuje. Gildijos atstovų teigimu, praktikoje kvalifikacija dažnai patvirtinama formaliai, be nuoseklaus ir objektyvaus gebėjimų patikrinimo, kas prieštarauja Profesinio mokymo įstatymo principams.
„Jeigu įmonės vadovui pakanka tik dokumento, o ne realių kompetencijų, tai jau nėra paprastas aplaidumas. Tokia praktika žmonių pervežimo srityje gali turėti ir nusikalstamos veikos požymių, nes tiesiogiai keliama grėsmė žmonių gyvybei“, – įspėja dr. M. Vilkickas.
Kaip pavyzdį ekspertas pateikia neseniai Vilniuje įvykusį incidentą, kai nuo kelio nuvažiavo miesto autobusas. Tik dėl laimingo atsitiktinumo jis buvo tuščias ir didesnės nelaimės pavyko išvengti, tačiau tai, pasak M. Vilkicko, yra ne atsitiktinė klaida, o sisteminių spragų pasekmė. Jei sistema nebus peržiūrėta, kitą kartą pasekmės gali būti tragiškos.
Kaltina valdžią nuleidžiant kartelę
Situaciją aštrina ir tai, kad atsakingos institucijos, pasak ekspertų, problemą sprendžia priešingai nei turėtų. Vairavimo mokytojų gildija kritikuoja Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) inicijuojamus vairuotojų rengimo tvarkos pakeitimus, kurie, jų vertinimu, ne stiprina, o silpnina reikalavimus.
„Kai avarijų daugėja, logiška būtų tikėtis griežtesnių, o ne švelnesnių sprendimų. Vairuotojų rengimas nėra administracinė paslauga – tai procesas, formuojantis žmogaus elgesį kelyje. Kiekvienas reikalavimų kartelės nuleidimas tiesiogiai atsispindi didesne rizika keliuose“, – teigia dr. M. Vilkickas.
Nors gildijos atstovai inicijavo susitikimus su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybe, realių sisteminių pokyčių pasiekti nepavyko – diskusijos nutrūko, o atsakomybė pasimetė tarp institucijų.
Ekspertai ragina valstybę imtis kompleksinių priemonių: peržiūrėti mokymo programas, užtikrinti nepriklausomą kompetencijų vertinimą ir įdiegti realią, o ne popierinę kontrolę. Tik sistemingas požiūris ir aiški politinė valia, pasak dr. M. Vilkicko, gali padėti sustabdyti augančią žūčių statistiką.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
