Dalyvaudami Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) programoje „Ateities inžinerija“, jie sukūrė automobilio modelį, gebantį aptikti šviesos šaltinį ir į jį nukreipti saulės modulį.
Moksleivių projektas pavadintas „Fotomašina: energijos šaltinio medžiotojas“. Jo esmė – sujungti saulės energijos panaudojimą su automatiniu šviesos šaltinio paieškos ir sekimo mechanizmu. Taip sukurtas modelis gali savarankiškai nustatyti, iš kurios pusės sklinda stipriausia šviesa, ir atitinkamai pakreipti saulės modulį.
Šis sprendimas gali atrodyti nesudėtingas, tačiau jam įgyvendinti prireikė elektronikos, programavimo ir mechanikos žinių. Svarbiausia, kad moksleiviai neapsiribojo teoriniais skaičiavimais – jų sukurtas modelis veikia praktiškai.
Nuo idėjos iki veikiančio modelio
Projektą įgyvendinusius gimnazistus konsultavo VILNIUS TECH Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros docentas dr. Robertas Pečeliūnas.
Pasak jo, vienas svarbiausių moksleivių pasiekimų – gebėjimas gana sudėtingą energijos panaudojimo uždavinį paversti konkrečiu, veikiančiu sprendimu.
„Ypač įdomu buvo stebėti, kaip idėja apie „energijos medžiotoją“ virto realiu automobiliuku, kuris pats ieško intensyviausio šviesos šaltinio ir pagal jį orientuoja saulės modulį“, – pasakojo R. Pečeliūnas.
Patys projekto autoriai pripažįsta, kad pradėdami darbus ne visai žinojo, kokių sunkumų gali kilti. G. Pavliukevičius tikėjosi, kad automobilio konstravimas bus sudėtingesnis ir pareikalaus daugiau litavimo darbų, tačiau įgyvendinant projektą paaiškėjo, kad dalį užduočių galima atlikti paprasčiau.
T. Sabaliauskui didžiausią įspūdį paliko galutinis rezultatas – galimybė pamatyti, kaip jų sumanymas virsta veikiančiu modeliu.
„Sukonstravome automobilį, kuriam nereikia jokio papildomo įkrovimo, nes jis energiją gauna iš saulės šviesos. Buvo įdomu pamatyti, kaip teorinė idėja virto veikiančiu modeliu“, – sakė gimnazistas.
Nors mokinių sukurtas automobilis dar nėra skirtas įprastam eismui, projekte panaudotas principas gali būti pritaikomas ir kuriant didesnes autonomines sistemas.
Kur būtų galima panaudoti tokią idėją?
Vienas galimų šio sprendimo pritaikymo būdų – autonominiai robotai, kuriems svarbu kuo ilgiau veikti be žmogaus pagalbos.
G. Pavliukevičius svarsto, kad ateityje panašūs įrenginiai galėtų būti naudojami laukinei gamtai ir gyvūnams fotografuoti. Saulės energiją naudojantis robotas galėtų ilgiau veikti atokiose vietovėse, kur nėra galimybės jo reguliariai įkrauti iš elektros tinklo.
T. Sabaliauskas įžvelgia galimybių šį principą pritaikyti ir automobilių pramonėje. Gimnazisto nuomone, tobulinant saulės energijos panaudojimo sprendimus, ateityje būtų galima kurti transporto priemones, kurioms rečiau reikėtų sustoti įkrauti baterijas.
Vis dėlto saulės modulių galimybės tiesiogiai priklauso nuo jų ploto, efektyvumo ir apšvietimo sąlygų. Todėl nedideliam modeliui tinkamas energijos gavimo būdas dar nereiškia, kad analogiška sistema galėtų visiškai aprūpinti elektra įprastą keleivinį automobilį.
R. Pečeliūno vertinimu, didžiausia projekto vertė yra galimybė pritaikyti automatinės energijos šaltinio paieškos principą ten, kur energijos ištekliai riboti.
„Panašūs sprendimai galėtų būti naudojami autonominiuose robotuose, saulės energiją naudojančiose transporto priemonėse ar nuotolinėse sistemose, veikiančiose žmogui sunkiai pasiekiamose vietose“, – teigė VILNIUS TECH docentas.
Jo nuomone, ateityje vis svarbesnis bus ne tik atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas, bet ir gebėjimas savarankiškai surasti bei kuo efektyviau panaudoti turimą energiją.
Kaip atrodys ateities miestai?
Kalbėdami apie artimiausių dviejų dešimtmečių pokyčius, projekto autoriai turi ir daugiau idėjų.
G. Pavliukevičius įsivaizduoja miestus, kuriuose taksi automobiliai galėtų važinėti visiškai savarankiškai, be vairuotojo. Jo vizijoje tokios transporto priemonės taip pat būtų kur kas mažiau priklausomos nuo įprastos įkrovimo infrastruktūros.
T. Sabaliauskas mano, kad svarbų vaidmenį atliks saulės energetika. Gimnazistas tikisi, kad ateityje saulės moduliai bus dažniau įrengiami ne tik ant pastatų stogų, bet ir ant daugiabučių namų sienų.
Tuo metu R. Pečeliūnas didžiausias permainas sieja su dirbtinio intelekto ir autonominių sistemų plėtra.
„Jos leis efektyviau valdyti transporto srautus, energijos vartojimą, viešąjį transportą, automobilių stovėjimą ir įvairias miesto infrastruktūros sistemas“, – sakė docentas.
Jo vertinimu, miestų infrastruktūra ateityje galėtų vis labiau prisitaikyti prie realaus laiko duomenų – nuo eismo intensyvumo iki energijos poreikio skirtinguose rajonuose.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
