Sektoriaus ekspertai sutaria, kad neskyrus tinkamo dėmesio prevenciniams darbams ir dar patenkinamos būklės objektams, artimoje ateityje infrastruktūros išlaikymo našta taps visiškai nepakeliama.
Daugiau naujienų iš automobilių pasaulio galite perskaityti „Automobilių naujienos“ rubrikoje.
Darbų tempas nespėja paskui natūralų nusidėvėjimą
Šiuo metu Lietuvos teritorijoje yra eksploatuojama apie 1500 valstybinės reikšmės tiltų ir viadukų. Remiantis „Vilnius Tech“ universiteto profesoriaus Dariaus Bačinsko pateiktais vertinimais, per pastaruosius septynerius metus blogos būklės statinių skaičius išaugo net 2,2 karto ir pasiekė 140 vienetų.
Šis staigus šuolis iš dalies yra susijęs su sugriežtinta defektų vertinimo tvarka po anksčiau įvykusių konstrukcijų griūties incidentų, tačiau bendra tendencija aiškiai signalizuoja apie gilėjančią problemą.
Nors, remiantis įmonės „Via Lietuva“ planais, šiais metais numatoma atnaujinti 25 avarinės būklės tiltus, metų pabaigoje problematiškų objektų skaičius vis tiek viršys 100. Toks santykis įrodo, kad dabartiniai atstatymo tempai yra per lėti ir nespėja kompensuoti natūralaus infrastruktūros senėjimo proceso.
Atstatyti iš naujo tampa paprasčiau nei išsaugoti
Išaugęs kritinės būklės tiltų skaičius rodo esminį valstybinės priežiūros sistemos trūkumą. Dėl ilgametės strateginės stagnacijos susiformavo praktika, kai į atsiradusius defektus reaguojama tik jiems pasiekus avarinį lygį, todėl statinius vis dažniau tenka ne remontuoti, o visiškai nugriauti ir statyti iš naujo.
Siekiant sustabdyti šį uždarą ciklą, D. Bačinskas pabrėžia būtinybę nukreipti žmogiškuosius bei finansinius išteklius į likusius 90 proc. automobilių tiltų, kurie šiuo metu dar funkcionuoja patenkinamai.
Laiku neatliekant smulkių prevencinių darbų, šių objektų būklė ilgainiui taip pat pasieks kritinę ribą. Norint optimizuoti eksploatacijos išlaidas, mokslininkas siūlo pereiti prie prognozėmis grįsto valdymo, integruojant modernias skaitmeninių dvynių analizės sistemas.
Dėl naujų finansavimo modelių kyla ilgalaikių rizikų
Siekiant greitesnio infrastruktūros atnaujinimo, Seimas priėmė Kelių įstatymo pataisas, atveriančias kelią viešosios ir privačiosios partnerystės projektams.
Numatoma, kad pasitelkus privatų kapitalą, bendra investicijų suma į avarinės būklės tiltus ir viadukus galėtų viršyti 3 mlrd. eurų. Visgi, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko atkreipia dėmesį į galimas neigiamas pasekmes.
Jeigu bus prisiimti milžiniški ilgalaikiai įsipareigojimai nepadidinus bendro valstybinio kelių finansavimo, didžioji biudžeto dalis ateityje bus skirta tik skolų aptarnavimui, o einamiesiems priežiūros darbams lėšų paprasčiausiai nebeliks.
Šią riziką iliustruoja Kelių priežiūros ir plėtros programos biudžeto paskirstymas – šiemet kelių infrastruktūrai skiriama 436,4 mln. eurų, o tai yra 14 proc. mažiau nei buvo panaudota dar 2021 metais. Kadangi savalaikis būklės palaikymas reikalauja gerokai mažesnių investicijų nei kapitalinis remontas po avarijų, valstybės požiūris privalo transformuotis, pradedant vertinti kelius ne kaip išlaidas, o kaip tiesioginę ekonominę grąžą kuriančią investiciją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
