Tai savo kailiu itin skaudžiai patyrė buvęs „Uber“ autonominio vairavimo padalinio vadovas Raffi Krikorianas. Jo valdomas „Tesla Model X“ su įjungtu „Full Self-Driving“ režimu netikėtai rėžėsi į betoninę sieną.
Daugiau naujienų iš spalvingo automobilių pasaulio – specialioje „Automobilių kultūra“ rubrikoje.
Avarija įvyko kasdienės, šimtus kartų važiuotos kelionės metu. R. Krikorianas, kartu su ant galinės sėdynės sėdinčiais vaikais, lėtai judėjo gyvenamojo rajono gatvėmis.
Iš pradžių viskas atrodė įprasta, tačiau artėjant prie posūkio automobilio sistema visiškai prarado orientaciją. Remiantis vairuotojo pasakojimu, vairas pradėjo trūkčioti, o transporto priemonė staiga sulėtėjo be jokio išankstinio įspėjimo.
Nors vyras žaibiškai sureagavo ir bandė perimti valdymą, kaip to ir reikalaujama instrukcijose, laiko tiesiog neužteko.
Dėl per vėlaus įsikišimo elektromobilis atsitrenkė į betoninę sieną ir buvo visiškai sumaitotas. Nors vaikai nenukentėjo, pats vairuotojas patyrė smegenų sukrėtimą.
Ši istorija išsiskiria tuo, jog prie vairo sėdėjo ne eilinis vartotojas, o žmogus, pats ilgus metus kūręs autonominio vairavimo sistemas „Uber“ kompanijoje. Jis puikiai suprato, kaip veikia algoritmai ir kada reikia perimti valdymą, bet net ir tokios patirties nepakako išvengti avarijos.
Straipsnyje žurnale „The Atlantic“ R. Krikorianas paaiškina, kad tikroji bėda slypi ne vienoje konkrečioje programinės įrangos klaidoje, o pačioje „prižiūrimos autonomijos“ koncepcijoje.
Pagal „Tesla“ taisykles vairuotojams nurodoma išlikti budriems, tačiau pats automobilis didžiąją laiko dalį elgiasi taip, lyg žmogaus įsikišimo visiškai nereikėtų. Tai sukuria ypač pavojingą psichologinę spąstų zoną.
Sistema veikia pakankamai gerai, kad įgytų žmogaus pasitikėjimą, bet nepakankamai tobulai, jog galėtų veikti savarankiškai.
Taip vairuotojai pamažu virsta pasyviais keleiviais, o kai sistemai prireikia pagalbos, žmogus nespėja per sekundės dalį vėl tapti aktyviu pilotu.
Dar vienas šio incidento atskleistas niuansas yra teisinė atsakomybė. Nepaisant visų reklaminių šūkių apie pažangiausią pasaulyje autonomiją, avarijos atveju visa atsakomybė krenta išskirtinai ant vairuotojo pečių. Pildant eismo įvykio deklaraciją, dokumentuose atsidūrė būtent R. Krikoriano, o ne automobilių gamintojo vardas.
Technologijų ekspertai atkreipia dėmesį į šį dvigubą standartą. Elektromobilių sistemose nuolat renkami telemetrijos duomenys – fiksuojama, kur buvo vairuotojo rankos, koks buvo jo reakcijos laikas ir kur buvo nukreiptas žvilgsnis.
Po avarijos bendrovė gali panaudoti šią informaciją įrodydama, jog žmogus nebuvo pakankamai atidus ir tuomet susidaro paradoksali situacija.
Kai FSD sistema veikia nepriekaištingai, laurai atitenka programinės įrangos inžinieriams, bet įvykus avarijai, finansinė ir teisinė našta perkeliama tam pačiam vairuotojui, kurį sistema ką tik išmokė ja aklai pasitikėti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
