Tarp leidimus gavusių bendrovių – „Baotou Tianhe Magnetics“, gaminanti magnetus elektrinių ir hibridinių automobilių varikliams.
Trys nepriklausomi šaltiniai patvirtino, kad ši įmonė balandžio pabaigoje gavo leidimą eksportui „Volkswagen“. Vienas iš jų teigė, kad automobilių gamintojas tiesiogiai kreipėsi į Pekiną, siekdamas palengvinti leidimų išdavimo procesą.
„Mes palaikome glaudų ryšį su savo tiekėjais ir esame informuoti, kad kai kurie „Volkswagen AG“ magnetų tiekėjai gavo eksporto leidimus iš Kinijos vyriausybės“, – teigiama oficialiame „Volkswagen“ komentare naujienų agentūrai „Reuters“. Plačiau bendrovė situacijos nekomentavo.
Eksporto leidimus taip pat gavo „Zhongke Sanhuan“, „Baotou INST Magnetic“ ir „Earth-Panda Advanced Magnetic Material“, tačiau kol kas neaišku, ar leidimai galioja visiems jų klientams. Vienas šaltinis nurodė, kad leidimai buvo išduoti tik eksportui į Europą ir Vietnamą.
Šie leidimai buvo suteikti dar prieš šią savaitę paskelbtą prekybos susitarimą tarp JAV ir Kinijos, kuris, pasak pramonės atstovų, turėtų palengvinti leidimų išdavimą ir JAV įmonėms.
Leidimų išdavimas įvyko greičiau, nei prognozavo sektoriaus dalyviai. Kinija retųjų žemių elementų eksporto ribojimus įvedė kaip atsaką į ankstesnius JAV importo muitus, inicijuotus prezidento D. Trumpo administracijos. Leidimai, pasak šaltinių, yra pirmieji nuo tada, kai buvo įvesti apribojimai.
Kinija dominuoja pasaulinėje visų 17 retųjų žemių elementų perdirbimo grandinėje. Jie plačiai naudojami švarios energijos, gynybos ir automobilių pramonės sektoriuose. Alternatyvių tiekėjų šiems ištekliams šiuo metu praktiškai nėra.
Tiek „Volkswagen“ pastangos, tiek kitų Vakarų bendrovių lobizmas, įskaitant „Tesla“, kurios vadovas Elonas Muskas neseniai patvirtino derybas dėl eksporto leidimų „Optimus“ robotų projektui, rodo, kokia svarbi ši žaliavų tiekimo grandinė visai pramonei.
