Neseniai Vilniuje atsiradę „Absurdo” mados namai – mistika miestiečiams.
„Išėjusi iš šių namų supratau dalyką, kuris neapsakomas”, – kalbėjo sužavėta vidutinio amžiaus buhalterė iš Žirmūnų. „Rekomenduosiu visiems šią vietą”, – su prakaitu akyse kūkčiojo nusidėjėlė.
Ne vienas žymus verslininkas su viltimi beldžiasi į šių namų duris, deja, „Absurdas” – ne kiekvienam.
„Mes nesiorientuojame į turtingas personas, svarbiausia – pati koncepcija”, – sako mados namų „Absurdas” įkūrėjas Absurdiškas Gyvenimas.
– O kaip jūs žiūrite į tuos, kurie bet kokia kaina norėtų patekti į „Absurdo” mados namus?
– Kainos nėra. Pinigai dar ne viskas. Mes norime dirbti su paprastais žmonėmis, tokiais kaip taksistai, troleibuso kontrolieriai, picerijos „Čili” padavėjai.
– Kokia, jūsų manymu, „Absurdo” perspektyva?
– Iliuzinė.
– Ar nenorėtumėte sudalyvauti kokiame nors projekto „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009” renginyje?
– Šiuo metu tokie paprasti dalykai mums nerūpi, dalyvaujame idealios visuomeninės santvarkos ir socialinių problemų projekte IDEALUS SPRENDIMAS, kurio tikslas – abstrahuoti žmoniją nuo esamų socialinių negerovių.
– Jeigu ne paslaptis, kas yra šio projekto steigėjas?
– Jėzus iš Nazareto.
– Ar nebijote provokacijų iš konkurentų pusės? Kas jūsų remėjai?
– „Absurdas” neturi konkurentų. „Absurdas” neieško rėmėjų, atvirkščiai, rėmėjai jo ieško.
– Toli gražu ne kiekvieni mados namai šalia pavadinimo gali pasipuikuoti prierašu haute couture. Ką norėtumėte pasakyti žmonėms, kurie dar nėra susipažinę su jūsų veikla?
– Toli gražu ne kiekvienas žmogus sugeba landžioti į angą, pro kurią retkarčiais išeina dujos. Reikia pasižymėti fenomenalia kūryba ir būti be galo talentingam, kad reikiami žmonės nors trumpam atvertų savo plyšį, esantį tarp dviejų apvalumų. Tada, kai jau plyšys atsiveria, daugelis net nesusimąsto ir puola į angą stačia galva. Tai – esminė žmogaus klaida. Tikrasis fenomenas – visai ne čia slypi. „Absurdo” mados namuose kuriami dalykai, kurie apsaugo žmones nuo klaidingo mąstymo, priverčia susimąstyti ir keistis. Tai mentalinė dimensija.
– Nesupratau jūsų, kuo čia dėtos tos angos, plyšiai ir mentalinės dimensijos?
– Angos ir plyšiai apsuka žmonėms protą. Mes stengiamės jiems padėti mąstyti. Mąstyti – reiškia iš naujo išmokti matyti, būti dėmesingam, tai reiškia valdyti savo sąmonę, tai reiškia suteikti kiekvienai minčiai, kiekvienam vaizdui išskirtinumą.
– Ką jūs turite mintyje sakydamas, jog „Mąstyti – reiškia iš naujo išmokti matyti”?
– Diena po dienos gyvenant nykų gyvenimą, laikas neša mus. Tačiau visada ateina momentas, kai reikia nešti jo naštą. Mes gyvename ateitimi: „rytoj”, „vėliau”, „kai šio to pasieksi”, „ilgainiui suprasi”. Šie nenuoseklumai – tiesiog nuostabūs, nes pagaliau vis tiek reikės numirti. Juk ateina diena, kai žmogus konstatuoja ar pasako, kad jam jau trisdešimt. Šitaip jis patvirtina savo jaunumą. Bet kartu nustato ryšį su laiku. Užima jame savo vietą. Pripažįsta esąs tam tikrame kreivės, kurią turi nueiti, taške. Jis priklauso laikui ir su siaubu tatai suvokęs atpažįsta jame savo baisiausią priešą. Jis troško rytojaus, būtent rytojaus, tuo tarpu, kai visa savo esybe privalėjo jo kratytis! Labai mažai žmonių sugebėjo iš naujo išmokti matyti, tai yra didelis žingsnis Tikrojo pažinimo link. „Absurdo” namai suteikia galimybę žmogui žengti šį žingsnį.
