Ramutė Daktarienė Audriaus Bareišio nuotr.

Ramutė Daktarienė Audriaus Bareišio nuotr.

Ramutei tuomet buvo vos 18 metų, Henrikui – 22-eji. Jie susitiko per vienas vestuves ir jau po devynių dienų patys nešė pareiškimus dėl santuokos. Tokia buvo šios jaunų žmonių poros bendro gyvenimo pradžia. Ir, greičiausia, nė vienas iš jų dar nenujautė, kaip dramatiškai susiklostys šiuo metu jau beveik 37 metus trunkanti santuoka.

„Kaip sako pats Henrikas, vos tik mane pamatė, iškart suprato, kad tapsiu jo žmona. Pamenu per vestuves, kai pačiupo mane, tai taip ir nebepaleido. Ir šokom kartu, ir į lauką drauge ėjom“, - su kuklia šypsena veide akimirkai prisiminimuose paskęsta Ramutė.

Taip, gerbiami skaitytojai, šis pokalbis ne apie žiaurius nusikaltimus, kurie siejami su Daktaro pavarde. O apie du žmones – Ramutę ir Henriką – kurių gyvenimo istorija verta filmo scenarijaus. Tik žanrą tokiam filmui parinkti būtų itin sunku, mat šios poros gyvenime būta ir juoko, ir ašarų, ir skausmo, ir džiaugsmo bei, žinoma, veiksmo trilerio vertų epizodų.

REKLAMA

- Užduosiu gal šiek tiek filosofinį klausimą, bet vis dėlto... Jei būtumėte žinojusi, koks gyvenimas jūsų laukia, ar vėl būdama 18 metų tekėtumėte už Henriko?

- Žinote, kai renkiesi, tai renkiesi ne patį gyvenimą, o žmogų. O jūsų toks vienareikšmiškas klausimas – ar taip, ar taip... Niekas nežino, kaip gali nutikti ateityje. Šiandien tvarkingas vyras, po kelių metų gali prasigerti ir panašiai. Aš savo vyru tikiu. Jei jis būtų koks velnias, tikrai nelaukčiau nei dienos. Bet kai mačiau, kaip žmogų tiesiog iš nieko padaro didžiausiu nusikaltėliu, tai, Dieve, kokia gėda. Ir labai labai liūdna.

Per pokalbį Ramutės žinutė Lietuvos Respublikos Prezidentei, Malonės komisijai ir apskritai kiekvienam Lietuvos žmogui yra viena: „Jei tik žinočiau, kad padės, tai ateičiau prie Prezidentūros ir ant kelių klūpėčiau, maldaudama paleisti mano žmogų į laisvę. Tai asmenybei, tam žmogui ne vieta toje vietoje (Lukiškių kalėjime – aut. past.). Tokia bausmė gali nužudyti. Bendraudami su Henriku vengiame minėti žodžių „iki gyvos galvos“. Nes tai yra mirtis su atidėjimu.

Bet jam jau beveik 60 metų ir niekada nežinai, kada tas gyvenimas baigsis. O taip dar norėtųsi pasidžiaugti kartu. Apmaudu, nes teismo sprendimu Henrikas iki šiol yra įvardijamas kaip pavojingas visuomenei. Bet ką jis padarė tai visuomenei, kuri, beje, mus labai palaiko. Labai tikiuosi, kad sprendimus priimantys žmonės įsigilins į visą situaciją. Henrikas net ir šiandien yra teisiamas pagal prieš daugiau kaip 20 metų sudarytą nuomonę.“

REKLAMA

- Ar tikite, kad jūsų vyras gali sulaukti malonės?

- Supraskite, kiekvienas veiksmas, kurį darai – suteikia vilties. Vienas teismas pasielgė taip, kaip pasielgė, galvoju kitas teismas gal pasielgs kitaip. Pateikėme malonės prašymą ir viltis yra didelė. Gal prezidentė atsižvelgs į žmonių nuomonę, į žmogaus amžių. Galbūt pagailės mūsų šeimos, mūsų kančios. Henrikas galėtų mūsų kieme su apyranke vaikščioti. Tegul įkalina jį namuose, bent būtų arčiau šeimos. Ir valstybei nereikėtų jo išlaikyti. Visiems nuo to būtų geriau. Leiskite jam numirti namuose.

Apklausa

1. Ar tikite, kad Henrikas Daktaras nebėra pavojingas visuomenei?

REKLAMA

Per dvi valandas užtrukusį interviu su Ramute Daktariene daugiausia kalbėjome apie prisiminimus. Akimirkai moters akyse suspindo ašaros. Ir jokio dirbtinumo tame įžvelgti nepavyko. Tad pradėkime kelionę po beveik 40 metų siekiančius prisiminimų labirintus.

- Kokie išlikę prisiminimai iš pažinties su Henriku?

- Susipažinome, kai mano klasiokė tuokėsi su Henriko mamos broliu. Mane pakvietė būti pirmąja pamerge. Sakė pabroliu turėsiu „daktariuką“. Tuomet galvojau, gal koks Veterinarijos akademijos studentas. Pirmą kartą pamačiau jį per vestuves. Atvyko visi pabroliai. Atnešė gerberų puokštę. Tai Henriko mylimiausios gėlės. Kai jis būdavo laisvėje, visą laiką gaudavau gerberų.

- Henrikas savo knygoje „Išlikti žmogumi“ rašė, kad įsimylėjo jus iš pirmo žvilgsnio. O kokį įspūdį jis paliko jums?

- Man gal šiek tiek kitaip buvo. Tiesiog dalyvavau vestuvėse, jis buvo pabrolys. Bet pamenu sulaukiau labai daug dėmesio. Kaip sakant, kai pačiupo, tai ir nebepaleido. Ir šokom kartu, ir į lauką ėjom kartu.

- Bet tose vestuvėse Henrikas įsivėlė į konfliktą su vienu muzikantu. Ar toks karštas jo būdas neatbaidė?

- Iš tikrųjų nemačiau tų įvykių. Pamenu po konflikto jis išėjo ir vėliau grįžo su šunimi, bet liko lauke. Man kažkas sakė, kad eičiau ir nuraminčiau Henriką. Sakė, kad tik aš galiu tą padaryti. Pamenu, jis stovėjo lauke. Priėjau, sakau, kodėl tu taip karščiuojiesi? Jis taip apkabino, net susigraudino. Buvau mergina, kurią jis pažinojo porą valandų. Jam gal nepatogu buvo grįžti į vestuvių šventę. Bet žmogus tikrai nustebo mane išvydęs. Tada ir atsirado ryšys tarp mūsų.

REKLAMA

- Koks buvo jūsų pirmasis pasimatymas?

- Nežinau, ar galima tai vadinti pasimatymu, bet istorija buvo tokia. Po mokyklos įstojau į pedagoginį. Bet geriausia draugė neįstojo, o norėjau kartu su ja būti. Ir pinigų reikėjo, tad pagalvojau fabrike įsidarbinsiu.

Gyvenau Užliedžiuose. Pamenu išeinam po rytinės pamainos ir žiūri laukia Henrikas. Namo neparvežė, sako važiuojame pas mane. Atvykome pas jį, žiūriu stalas padengtas. Paskui vėl į darbą nuvežė mane. Kitą savaitę buvo šv. Velykos. Per jas supažindino su savo tėvo broliais. Daktarų šeima buvo gausi. Ir galiausiai po devynių dienų nuo mūsų pažinties nunešėme pareiškimą santuokai.

- Kaip reagavo jūsų tėvai?

- Normaliai. Man tai buvo romantika, tokia net žaidimo forma. 18 metų juk tik buvo, toks susižavėjimas užvaldė. Henrikas buvo fainas, labai patiko, gražus vyras. Nieko blogo apie jį nebuvau girdėjusi.

Mano šeimoje mamytė laikė „viršų“. Tai jai pirmai pasakiau. Pamenu sureagavo: „Vajezau, vaikeli, su kuo?“. Tada atvažiavome kartu, supažinome. Ir ilgai bei laimingai/nelaimingai gyvenome.

- Kodėl įsikūrėte Užliedžiuose?

- Jei gerai pamenu, tai 1984 m. atsikraustėme čia. Iš tikrųjų brolis namą čia statėsi. Mes iš pradžių gyvenome Vilijampolėje. Bet ten kilo gaisras, kažkas laiptinę padegė. Naktį girdžiu rėkia kažkas, kad degam. Visas aukštas nudegė, balionas sprogo. Mes jau turėjome vaikų, tai nutarėme išsikraustyti.

- Kada pirmą kartą teko laikinai išsiskirti su Henriku?

- Šešerius metus po vestuvių pragyvenome gražiai. O 1986 m. jau išvežė jį į Sibirą. Buvo labai baisu. Pamenu, kad suėmė ir kažkur pusantro mėnesio net nežinojom, kur jį išvežė. Tuo metu jau auginau du vaikus. Vėliau sužinojome, kad į Novosibirską išveža. Laukėme žinių, kada parašys laišką.

REKLAMA

- Kaip jums sekėsi vienai tvarkytis su dviem vaikais?

- Pamenu puikiai Henriko žodžius. Jis pasakė, kad jei manęs lauksi, tai išlauk dorai. Aš šitą kelią ir pasirinkau. Buvau taip auklėta, jei šeima, tai šeima. Bet buvo tikrai nelengva. Reikėjo išgyventi, išsilaikyti, prasimaitinti. Teko kažkokiu būdu rasti pinigų sau, vaikams. Gyvenimas išmokė suktis. Anytos vyras iš mėsos kombinato atnešdavo maisto. Tad tikrai nebadaudavome.

- Ar nebijodavote, kad jūsų vyrą gali nužudyti įkalinimo įstaigoje?

- Žinote, jis labai norėjo mane apsaugoti. Todėl nepasakodavo tokių dalykų. Niekada nesiskųsdavo, kad sunku. Būdavo klausimai apie vaikus, rašydavo laiškuose, kaip labai mūsų pasiilgo. Jis saugodavo artimuosius. Ir tik vėliau išsipasakojo.

1992 m. grįžo iš Novosibirsko. Už gerą elgesį anksčiau laiko paleido. Henrikas kur bebūna, visada stengiasi elgtis gerai, gauti kuo daugiau pagyrimų. Taip Sibire jis iškovojo laisvas statybas (lengvesnio režimo įkalinimo bausmė – aut. past.).

- Ko Henrikas prašydavo jūsų atvežti į įkalinimo įstaigą?

- Produktų, kurie greitai negenda. Vežiau lašinių, dešrų, skilandžių. Kažkada pavyko net cepelinų atvežti. Tai labai jam patiko.

- Pamenate akimirkas, kai jis sugrįžo iš tolimojo Novosibirsko?

- Jis paskrido pats ir padarė man didelį siurprizą. Supraskite, tai laikais negalėdavai paskambinti telefonu ir viską sužinoti. Žinojau tik tai, kad vyksta kažkoks perteisimas. Tad vieną dieną jis parvažiavo. Girdžiu kažkas krebžda už durų. Atidarau, o ten Henrikas stovi. Sako: „Labas, grįžau“. Tai vos nenukritau.

REKLAMA

- Kaip gyvenote toliau?

- Kaip graži, darni šeima. Keliavome nemažai su vaikais. Pirmoji kelionė buvo į Bulgariją. Vėliau skridome į JAV. Buvo labai pikta, kai „užsakomoji“ žiniasklaida tuomet rašė, kad Daktaras į JAV išvažiavo su padirbtu pasu. Nors nieko panašaus nebuvo. Bet jau tada teisėsauga buvo nusitaikiusi į mano vyrą.

Iš kelionės JAV prisimenu vieną nuotykį. Norėjome valgyti ir pamatėme didelį restoraną, kuriame buvo maistu nukrauti stalai. Bet mums neleido įeiti. Angliškai nemokėjom nė vienas. Ilgai tada ginčijomės prie įėjimo. Kol galiausiai Henrikas gestais parodė, kad „Dolar va (nykščiu perbraukė ties kaklu), norim niam niam (rankomis parodė į pilvą). Tada mus pagaliau įleido. Ten buvo švediškas stalas. Paaiškėjo, kad tereikėjo susimokėti po 10 dolerių, tik mes to nesupratom ir mūsų nesuprato.

- Bet šeimos laimė truko tik ketverius metus. 1996-siais Henrikas antrą kartą buvo įkalintas. Kaip sutiko tą žinią?

- Taip, reikėjo Daktarą pasodinti, todėl Artūras Paulauskas padarė jį reketininku. Nors Henrikas tik padėjo rasti žmones, kurie galėjo pagrobti automobilį. Bet galiausiai jį padarė didžiausiu nusikaltėliu. Žinote, man visada galvoje sukasi klausimas, jei žmonės jau kreipiasi į taip vadinamą nusikalstamą pasaulį pagalbos, tai kas tuo metu buvo negerai su teisėsauga? Kodėl į policiją niekas nesikreipė? Sutikite, kad kažkas negerai buvo. Bet Henriką įgrūdo į Lukiškes, o tada į Vilniaus zoną. Labiausiai buvo pikta dėl neteisybės. Jo paprašė padėti, tą jis ir padarė. Už gerą darbą padarė reketininku ir dar nuteisė.

- Kaip jau paaugę vaikai reagavo, kad vėl nematys tėvo?

- Pamenu, kad į tą teismo posėdį atėjo Paulauskas. Nors jis net nepalaikė kaltinimo ir jo neturėjo būti. Ten jis prišnekėjo visokių dalykų. Tai pamenu, kad tuomet 12 metų mano vaikas teismo salėje Paulauskui leptelėjo: „Prokurore, kaip jums ne gėda?“. Vaikai verkė, kai sužinojo, kad vėl nematys tėčio. Henrikas buvo nevertas tos bausmės.

- Į laisvę Henrikas išėjo 2001-siais. Bet istorija vėl pasikartojo 2004 metais. Ką prisimenate iš tų laikų?

- Į laisvę jis tada išėjo anksčiau laiko. Vėl už pavyzdingą elgesį. Galiu pasakyti, kad jis visada gerbė tų laikinų namų taisykles. Man regis, jis nėra gavęs nė vienos nuobaudos. Bet ilgai laimingai nepagyvenome.

2004 m. jį vėl apkaltino reketu. Esą nuėjo pas tokį Gintarą Kučį į jo butą ir pasakė, kad girdėjo, jog šis parduoda namą. Apkaltino, kad Henrikas reikalavo 100 tūkstančių. Bet tas G. Kučys turėjo konfliktą su kita „chebra“. Jam tada kojas peršovė. Tad po apšaudymo mūsų teisėsauga vėl sugalvojo būdą, kaip pasodinti Henriką. To Kučio antroji žmona turėjo giminaitį Policijos departamente. Henrikas buvo kviečiamas į apklausas. Mano vyras pavyzdingas vaikščiojo į jas. Tačiau vieną rytą jis išvažiavo, o netrukus ginkluoti „Aro“ pareigūnai įsiveržė į mūsų namus. Sako man, kad nejudėčiau nė iš vietos. Tuo pačiu metu Henriką suėmė Taikos prospekte. Sustabdė, liepė išlipti, parodyti dokumentus. O tada jau „Aro“ vyrai su automatais jį sulaikė.

Mūsų namuose „Aras“ ieškojo ginklų, sprogmenų ir, kaip išsireiškė patys, kitų bylai reikalingų dokumentų. Tada susirinko daugybę nuotraukų ir pagal jas sukurpė šią bylą. Iš nuotraukų nusprendė su kuo Henrikas bendravo. Dėl ginklų, tai galiu pasakyti, kad namuose niekada nesu pas jį ginklo mačiusi.

Tais laikais mūsų šeimą juodino visur. Laikraščių pirmuosiuose puslapiuose buvome tiesiog murkdomi. Tad šiandien žiauriai keista, kai mergaitę (plungiškę Ievą Strazdauskaitę – aut. past.) žiauriai uždaužiusiems žudikams kaukes uždeda. Parodykite jų veidus! Kam reikia tai slėpti? Baisu.

- Pats Henrikas ne kartą yra sakęs, kad yra teisiamas vien dėl Daktaro pavardės. Kaip aplinkiniai reaguoja į tai, kad esate Daktarienė?

- Nuoširdžiai pasakysiu, niekada nesu išgirdusi blogo žodžio dėl to. Nei iš kaimynų, nei iš nepažįstamų žmonių. Tik geri žodžiai. Net prieina, pasisveikina svetimi žmonės. Palinki stiprybės. Kai iš svetimų žmonių sulaukiu palaikymo, tai suteikia stiprybės. Žmogus, jei padarė nusikaltimą, tai surenka įrodymus ir teisia. O ne tai, kad yra Daktaras ir sugalvojam už ką pasodinti. Bet baisiausia, kad pasodinti tai nebuvo už ką. Tikiu savo vyru. Todėl absurdiškai skamba, kai teigia, kad jis per Kūčias, Kalėdas ėjo žudyti savo pusbrolio.

- Paklaustas, ką darytų, jei būtų paleistas į laisvę, Henrikas atsakė, kad paimtų šeimą ir iškart išvyktų iš Lietuvos. Ar realus toks scenarijus?

- Žinote, man Henrikas jau yra sakęs, kad gal tu važiuok kur iš tos Lietuvos. Bet kaip aš čia išvažiuosiu. Nors niekada nesakyk niekada. Tad kaip pasisuks gyvenimas, sunku pasakyti. Svarbiausia, kad Henriką paleistų ir likusį gyvenimą galėtume būti kartu.

ak
2017-03-24 13:22:48
Tiek zmoniu nuzudes ir negalvojo kad jie irgi nori gyventi auginti vaikus myleti zmonas Sakyciau kad iki gyvos galvos permaza bausme O tai poniai zmonai reikejo tada eiti keliais ir maldauti to ZMOGZUDDZIO nezudyti Dabar sedek ir raudok kruvinom asarom
Atsakyti
GAUK NEMOKAMĄ tv3.lt NAUJIENLAIŠKĮ Į SAVO PAŠTO DĖŽUTĘ:
UŽSISAKYTI
REKLAMA
as 2017-03-29 18:31:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
banditui vieta kalejime,tegul kalba poterius uz nuzudytus zmones,ir kapu tokiam nereikia,pakast po medziu,kaip ir kiti pakasti.   ATSAKYTI
virginija 2017-03-29 11:17:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
tada ,tegu isleidzia visus zmogzudzius,jai isles daktara,tokius rumus niekas nenuoretu palikti, gali kitus namus nusipirti ,arba eiti gyventi pas vaikus,krauju sutepti rumai
   ATSAKYTI
audrius 2017-03-28 18:23:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
dar neaisku, kiek ir kas tu zmoniu nuzude, jug iki siol nerasta nei vieno lavono, o kad smeizikai savo siknaskyles sukdami pripasakojo butu, ar nebutu dalyku, tai faktas! o kaip pasielgtum tu? jei grestu iki gyvos galvos? manau ir popieziu apsneketum, kad tik laisvej liktum. stai taip musu teisesauga dirba, tokia aplink korupcija, kaip ir visoje valstybeje , ne tik teisetvarkoje.
   ATSAKYTI
ABC 2017-03-29 08:13:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Deja, teisėsaugoje daug spragų...  
Rasa 2017-03-27 15:35:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
Tiek metu kalejimuose prasedejes ir vis nekaltas ? Ramute, baik nesamones kalbeti , kiek galima ? Slepkis tu su savo plepalais zviozda tu ....   ATSAKYTI
Ele 2017-03-29 07:45:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ne prasėdėti metai kaltę įrodo, Kodėl JAV atkeitė mirties nuosprendį? Ogi todėl, kad po 15 - 20 metų paaiškėjo žmonių nekaltumas  
As 2017-03-27 10:04:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
Kai jis zude zmones galvojo kad jie turi zmonas vaikus tevus. O dabar praso malones. Dar ir taip jiem ten uz musu pinigus per gerai. Kokia dar laisve tokiam gyvuliui.   ATSAKYTI
JR 2017-03-29 08:01:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
O kokius ir kiek jis nužudė, žinote tiksliai? Kas jums apie tai pranešė, gal pats Dievas?  
dalia 2017-03-27 09:29:36
Pranešti apie netinkamą komentarą
-7
neteiskit ir nebusite teisemi,kas gyvenime neklysta!   ATSAKYTI
teisingas 2017-03-26 14:20:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
kiek galit piarinti ta henyte.Bandito vieta kalejime,ir jokiu diskusiju net buti negali.   ATSAKYTI
Ele 2017-03-29 07:49:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Iš kur toks žinojimas? Kad tik pačiam netektų nekaltai nukentėti...  
Hermenehildas 2017-03-26 13:52:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Reiktu, pamirsti si veikeja , nes jis to vertas. O Ramute , pavirtes i zombi zmogus, kuris kelio atgal nebeturi. Gaila jos...   ATSAKYTI
JR 2017-03-29 07:51:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Negailėkite Ramutes, ji puikus, šiltas žmogus, vertas pasigėrėjimo, o ne gailesčio  
J 2017-03-26 07:55:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
Kiek mano a.a tetukas pasakojo, ankstyvaisiais 90-aisiais, turint smulku versla, jei ne Daktaras, tai butu buve sunku issilaikyti, nes reketavo ir kiti ir policija ir pan, tai kadangi buvo su Daktaru beveik kaimynai, tai turejom galimybe normaliai gyvent ir nebijot,kad kazkokie bezpridielnikai sugalvos reketuot.    ATSAKYTI
Hermenehildas 2017-03-26 13:41:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
kvaisa tamsta, matosi kad mokyklos irgi nebaigusi  
silva 2017-03-29 08:05:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
Puiku, kad drįstate pasakyti savo nuomonę, kad ji ir nesutampa su daugeliu nužmogėjusių nuo pykčio Lietuvos piliečių. Pavargę jie nuo prasto gyvenimo, neužsigrūdinę..  
Stebetoja 2017-03-25 22:44:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
-4
Teisingai zmogus raso-kad po instituto baigimo saziningai atidirbes visa gyvenima ,siandien nekazka turi sutaupes.O ten,matytis is laisku,baige ne daugiau kaip pradine mokykla.Matyt emesi verslo nuo jaunu dienu.Tokius rumus islaikyti ir palaikyti grozi reikalingas ne vienas padejejas.Visa tai kainuoja.Gal tikimasi,kad isejes Daktaras,papildys biudzeta.Nors, pamenu,kad ir jo mama nusikalstamam pasauli uzeme ne paskutine vieta.   ATSAKYTI
JR 2017-03-29 07:53:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Kam skaičiuoti svetimus pinigus? Ar nežinote, kad išsilavinimas šiais laikais atlyginimo neu-tikrina, gal tik be klaidų rašysite?  
bumerangas 2017-03-25 19:45:05
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
O kodėl negalvoja apie žmoną ir vaikus ir apie atpildą, kai daro nusikaltimus. Viskas sugrįžta bumerangu. Iš mokesčių mokėtojų gyvena šiltai, pavalgydinti ir dar matai reikia medaus, cinamono dar kokio velnio, duona su vandeniu, mums ir taip brangu kalinius išlaikyti. Jokių paleidimų tegul atsako už savo darbelius...   ATSAKYTI
aldona 2017-03-25 16:49:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
na ir taip yra kaip lietuvos prezidentas
   ATSAKYTI
Negaila 2017-03-25 15:23:04
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
As pritariu tam zmogui gaila, kad nebeliko mirties basmes as senai tokiesms zmogzudziams buciau davusi mirties baume. tegul verkia dabar jei ankciau negavojo ka daro. Yra lig siol gedinciu seimu savo artimuju.   ATSAKYTI
JR 2017-03-29 07:57:21
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
O už kokias žmogžudystes konkrečiai? ar ką tiksliau žinote? Tik tai ir kartojate - vaje, kiek nužudė, o kiek gi? Pagalvokite ar žinote, dėl ko smerkiate?  
Maja 2017-03-25 10:59:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
-3
O jis pasigailėjo tų žmonių kuriuos žudė, kankino , iš kurių tyčiojosi ir jam dabar malonę -atsipwikėkit   ATSAKYTI
Zbignevas 2017-03-25 02:37:23
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Stupidity is endless...
   ATSAKYTI
vargsas 2017-03-25 01:38:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
vargsas sedi nekaltas,oi koks tas dede pauluskas negeras nuskriaude nekalta daktariuka,,,,skaitau ir galvoju jau vaikeja ta daktarene.....ka ji sakytu tam zmogui kuris nuzudytu jos vyra ,broli,vaika arba teva.   ATSAKYTI
aaa 2017-03-29 08:09:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
O jūs gal Paulauską asmeniškai pažįstate, kad tai dėl visko tikras?  
kappa 2017-03-24 23:27:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
kamera geresne uz barakus reik ir man nudurt kazka   ATSAKYTI
kernius 2017-03-24 22:40:59
Pranešti apie netinkamą komentarą
-31
Padare is jo didziausia nusikalteli.daug zmoniu gali pasakyt.kiek padejo jis jiems.kiek pareme.ir isvis nezinia uz ka ji ikalino   ATSAKYTI
nezinau ar apsimetat kvailais ar kas 2017-03-24 23:26:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
manau kad uz nusikaltimus  
vargsas 2017-03-25 01:40:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
savo tokio mastymo ir nezinosi
  
tau metu kokia 10 2017-03-25 04:24:28
Pranešti apie netinkamą komentarą
-1
arba tu gluahas iir net nezinai kiek daktaras su savo parankiniais zmoniu uzverte, jo blet nekaltas ir iki gyvos galvos gavo, pasidaryk smegenu operacija  
Vadas 2017-03-24 20:49:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
-15
Paleisti ir noekaip kitaip   ATSAKYTI
VLADIMIRAS 2017-03-24 20:46:54
Pranešti apie netinkamą komentarą
-2
KIEK GALIMA DARYTI IS PABAISOS HEROJU JIEK JIS MOKA UZ TUOS STRAIPSNIUS.PAGARBA TULIASEVSKUI IR ZIGMUI POCOIUI AS JI ZINAU TOKIU ZMONIU REIKIA LIETUVAI JIE TURI VALDYTI LIETUVA ZIGMAI AS DIDZIUJUOSI JUMIS SKANDINKIT PADUGNES IR VISUS IKI GYVOS GALVOS ... DAKTARAS NELAIMELIS KILPA TAU ... PER GERAI IKI GYVOS GALVOS
   ATSAKYTI
Mama ir vaikas (nuotr. Fotodiena.lt)
Kova su veltėdžiais, neretai primenanti kautynes su vėjo malūnais, kartais vis dėlto duoda rezultatų – tai įrodo Josvainių seniūno Algimanto Sirvido patirtis.
Įpykusi senolė: duokit šautuvą, tokias mamas nušausiu (nuotr. TV3)
 Į „TV Pagalbą“ kreipėsi Jolanta, kuriai iš skausmo plyšta širdis. Moteris negali patikėti, kad jos sūnaus dukrelė auga vaikų namuose. Jos biologinė motina negalėjo ja ...
Bedarbiai (nuotr. Fotodiena.lt)
Valstybinė darbo inspekcija per šių metų devynis mėnesius gavo 29 pranešimus apie įvykius, dėl kurių darbuotojai mirė darbe. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu buvo gauti ...
Dokumentai
Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson laikinai sustabdė lėšų skyrimą pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos bei Kūrybinės veiklos programas, antradienį pranešė ...
Saulius Skvernelis (nuotr. Fotodiena.lt)
Jei Konstitucinis Teismas neatvers kelio dvigubai pilietybei į kitas Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis išvykusiems lietuviams, politikai turės pareigą skelbti referendumą dėl ...
REKLAMA

Top Video

Lietuvos sinoptikai skelbia, kad iškris pirmosios snaigės
DABAR RODOMA
Lietuvos sinoptikai skelbia, kad iškris pirmosios snaigės
DABAR RODOMA
Masinė motociklininkų avarija Vilniuje: kraupiai žuvo jaunas vairuotojas
DABAR RODOMA
Motinos su vežimėliu vos nepražudė užkritęs langas
DABAR RODOMA
Didmiesčiuose iš pogrindžio lenda fašistinės grupuotės
DABAR RODOMA
Marijampolėje bręsta ekologinė katastrofa – šiukšlės užtvindys miestą
DABAR RODOMA
Maištavę socdemai - senbuviai patys palieką partiją
DABAR RODOMA
Lietuviai perka tik pigiausias prekes?
DABAR RODOMA
Bandymas išsklaidyti įtampą: Linas Kleiza skėlė juokelį Vilniaus savivaldybėje
DABAR RODOMA
Šmaikštų klausimą uždavęs S. Prūsaitis sulaukė dar suktesnio suvalkietės atsakymo
DABAR RODOMA
Lietuvoje - ypač grėsminga žinduolių rūšis

Televizija

Į viršų