Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

JAV, siekdamos sustiprinti NATO pajėgas Baltijos jūroje, prie Rusijos sienų dislokavo žvalgybos lėktuvus, galinčius aptikti ir sunaikinti povandeninius laivus, taip pat dalyvauti operacijose prieš laivus, rašo „Newsweek“. Kalbama apie mažiausiai tris „Boeing P-8A Poseidon“ lėktuvus, kurie, remiantis palydovinėmis nuotraukomis, rugsėjo pabaigoje buvo dislokuoti didžiausiame Norvegijos Gardermoeno oro uoste, esančiame 48 km į šiaurę nuo Oslo.

7

JAV, siekdamos sustiprinti NATO pajėgas Baltijos jūroje, prie Rusijos sienų dislokavo žvalgybos lėktuvus, galinčius aptikti ir sunaikinti povandeninius laivus, taip pat dalyvauti operacijose prieš laivus, rašo „Newsweek“. Kalbama apie mažiausiai tris „Boeing P-8A Poseidon“ lėktuvus, kurie, remiantis palydovinėmis nuotraukomis, rugsėjo pabaigoje buvo dislokuoti didžiausiame Norvegijos Gardermoeno oro uoste, esančiame 48 km į šiaurę nuo Oslo.

REKLAMA

Rugsėjo 28 d. vienas iš šių žvalgybos lėktuvų, pagal „Flightradar24“ duomenis, pakilo į dangų virš Baltijos jūros ir keletą valandų skraidė virš jūros vandenų netoli Kaliningrado srities, kur yra viena iš Rusijos Baltijos laivyno bazių. Tuo pačiu metu lėktuvas neturėjo deklaruoto paskirties punkto, rašoma „The Moscow Times“. 

REKLAMA
REKLAMA

Norvegijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinio štabo atstovas patvirtino, kad iš Gardermoeno išskrido keletas lėktuvų „paremti sąjungininkų veiksmus“ Baltijos jūroje. Kaip pažymi „Newsweek“, liepos pabaigoje vienas P-8A „Poseidon“, dislokuotas Islandijos Keflaviko oro bazėje, taip pat dalyvavo NATO manevruose Baltijos jūroje.

REKLAMA

Incidentai Baltijos jūroje baigėsi, kai NATO pradėjo misiją

2025 m. sausio mėn. Šiaurės Atlanto aljansas, reaguodamas į dažnėjančius povandeninių kabelių pažeidimus Baltijos jūros akvatorijoje, paskelbė apie misijos „Baltic Sentry“ („Baltijos sargybinis“) pradžią. Misijos vadovavimą prisiėmė NATO Jungtinių ginkluotųjų pajėgų Europoje vadas Christopheris Cavoli. Vykdant operaciją „Baltic Sentry“ į Baltijos jūrą buvo perkelti keli fregatai ir jūrų patruliavimo lėktuvai, taip pat dislokuoti aukštųjų technologijų įrenginiai, įskaitant nedidelį karinių jūrų dronų laivyną.

NATO pabrėžė, kad ši iniciatyva atsirado dėl „didėjančio susirūpinimo“ dėl galimos Rusijos diversinės veiklos. Atsižvelgiant į tai, vienas iš misijos tikslų tapo veiksminga kritinės svarbos povandeninės infrastruktūros kontrolė ir operatyvus reagavimas prireikus. Pradėjus misiją, incidentai, susiję su infrastruktūros pažeidimais Baltijos jūroje, staiga baigėsi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų