Mitybos specialistai perspėja ir apie pavojus sveikatai, jei pirksite tik pačius pigiausius maisto produktus.
Panevėžietė Nijolė ruošiasi pietauti. 300 eurų pensiją gaunanti moteris rodo, kaip už 2 eurus pasigamina pietų dviems–trims dienoms. Moteris pripažįsta, kad norėdama išgyventi tapo akcijų medžiotoja – išėjusi apsipirkti aplanko kelias parduotuves, turgų ir ieško maisto su nuolaida.
„Nėra taip, kad nueitum, ką reikia, nusipirkai. Seniai tą jau pamiršusi esu. Aš žiūriu akciją, yra ar nėra, gaminu viską iš akcijinių“, – sako Nijolė.
Šiek tiek žalumynų senjorė užsiaugina ant palangės, už rūbus taip pat stengiasi nemokėti brangiau euro.
Vis daugiau lietuvių priversti atidžiai skaičiuoti savo išlaidas net būtiniausioms prekėms. Statistiniai duomenys rodo, kad šiemet vienas lietuvis iš visų savo išlaidų penktadalį turi atseikėti maistui. Pernai ši dalis buvo šiek tiek mažesnė, na, o užpernai buvo procentu mažesnė. Ir šie duomenys – be išlaidų restoranuose, tik prekybos centruose ir turgavietėse. Gyventojai piktinasi:
„Pati skaudžiausia tema. Nueinu į parduotuvę ir akimis netikiu, kiek kainuoja žinomi produktai.“
„Blogai, nieko gero, kuo tolyn, dar brangyn.“
„Piktnaudžiauja, užkėlė kainas baisiausiai. Kasdien nuėjus į parduotuvę matai, kaip jos auga.“
„Akcijas taikau, kad būtų, bet pirkti bet kokių produktų neperku, žiūriu viso grūdo, daržoves šviežias.“
„Daug savo prisigaminus, parduotuvėm beveik nesinaudoju.“
„Uždirbu minimumą, už butą, maistui ir nieko beveik nelieka, kainos kyla vos ne kasdien.“
Statistikai skaičiuoja, kad šiemet vienas lietuvis sugeba per mėnesį maistui išleisti vidutiniškai vos 85 eurus, tai yra kiek mažiau nei 3 eurus per dieną.
„Eina kalba ne tik apie didmiesčių gyventojus, kurie apsipirkinėja parduotuvėse. Namų ūkis apima ir vidutinį lietuvį, įeina kaimo vietovėse išlaidos, jos mažesnės, natūriniame ūkyje žmonės užsiaugina daržoves, paršiuką, išlaidos mažesnės“, – teigia žemės ūkio ministerijos atstovas Evaldas Pranckevičius.
Brangstantis maistas skaudžiausiai smogia mažiausias pajamas gaunantiems lietuviams – vienišiems senjorams, vienišoms mamoms, neįgaliesiems.
„Juos paliečia dar sunkiau, yra žmonių, kurių pajamos nesiekia 200 eurų per mėnesį. Jiems subalansuoti biudžetus darosi dar sunkiau. Jie gauna pagalbą maistu, bet tai neatstoja pilnavertės mitybos, galimybių maitintis sveikai“, – sako skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
Maistui lietuviai išleidžia tokią pat dalį kaip ir estai, mažiau negu latviai, tačiau daugiau už lenkus. Ekspertai mato tendenciją, kad kuo žmonių pajamos mažesnės, tuo didesnė dalis tenka maistui ir mažiau pinigų lieka kitoms prekėms.
„Tai yra įrodymas, kad mažiau pasiturinčių, vargingesnių valstybių gyventojai struktūriškai daugiau išleidžia maistui negu labiau pasiturinčiose“, – sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, maisto kainos Lietuvoje padidėjo 15 proc. Ir nors maistas brango visose ES valstybėse, tačiau labai nevienodai: Latvijoje ir Estijoje apie 12 proc., tačiau Lenkijoje – jau mažiau virš 8 proc.
Brangstant maistui, daug gyventojų priversti ieškoti kuo pigesnių produktų. Tačiau maisto specialistai perspėja, kad žiūrėti vien tik į kainą yra pavojinga, produktų sudėtis – ne mažiau svarbi. Mat pigūs produktai gali būti ir prastesnės maistinės sudėties, kurių vartojant per dažnai galima ir susirgti.
„Pigus maistas ne visada yra biologiškai vertingas. Klasikinis pigaus ir menkaverčio maisto pavyzdys – antros rūšies dešra. Gali būti augalinių, sojos baltymų, vanduo, odelės, pažandės, lūpos, šnervės, gal ir nerasime mėsos“, – kalba dietologas Rimantas Stukas.
Prisivalgius pigaus, bet sotaus maisto, kuriame trūksta vitaminų, geležies, kitų būtinų biologiškai aktyvių medžiagų, gresia nutukimas, gali nusilpti imuninė sistema, išsivystyti mažakraujystė. O norint kompensuoti būtinų mikroelementų trūkumą, gali tekti papildomai išlaidauti sintetiniams vitaminams ir maisto papildams.
