Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Brangstantis maistas vis labiau tuština lietuvių pinigines. Praėjusiais metais mažėjusi maistui tenkanti žmonių išlaidų dalis dabar vėl ėmė kopti aukštyn. Ekonomistų vertinimu, tai rodo, kad gyvenimas prastėja. O ypač sunku tampa senjorams ir kitiems mažas pajamas gaunantiems lietuviams.

Brangstantis maistas vis labiau tuština lietuvių pinigines. Praėjusiais metais mažėjusi maistui tenkanti žmonių išlaidų dalis dabar vėl ėmė kopti aukštyn. Ekonomistų vertinimu, tai rodo, kad gyvenimas prastėja. O ypač sunku tampa senjorams ir kitiems mažas pajamas gaunantiems lietuviams.

REKLAMA

Mitybos specialistai perspėja ir apie pavojus sveikatai, jei pirksite tik pačius pigiausius maisto produktus.

Panevėžietė Nijolė ruošiasi pietauti. 300 eurų pensiją gaunanti moteris rodo, kaip už 2 eurus pasigamina pietų dviems–trims dienoms. Moteris pripažįsta, kad norėdama išgyventi tapo akcijų medžiotoja – išėjusi apsipirkti aplanko kelias parduotuves, turgų ir ieško maisto su nuolaida.

„Nėra taip, kad nueitum, ką reikia, nusipirkai. Seniai tą jau pamiršusi esu. Aš žiūriu akciją, yra ar nėra, gaminu viską iš akcijinių“, – sako Nijolė.

REKLAMA

Šiek tiek žalumynų senjorė užsiaugina ant palangės, už rūbus taip pat stengiasi nemokėti brangiau euro.

Vis daugiau lietuvių priversti atidžiai skaičiuoti savo išlaidas net būtiniausioms prekėms. Statistiniai duomenys rodo, kad šiemet vienas lietuvis iš visų savo išlaidų penktadalį turi atseikėti maistui. Pernai ši dalis buvo šiek tiek mažesnė, na, o užpernai buvo procentu mažesnė. Ir šie duomenys – be išlaidų restoranuose, tik prekybos centruose ir turgavietėse. Gyventojai piktinasi:

„Pati skaudžiausia tema. Nueinu į parduotuvę ir akimis netikiu, kiek kainuoja žinomi produktai.“

„Blogai, nieko gero, kuo tolyn, dar brangyn.“

„Piktnaudžiauja, užkėlė kainas baisiausiai. Kasdien nuėjus į parduotuvę matai, kaip jos auga.“

„Akcijas taikau, kad būtų, bet pirkti bet kokių produktų neperku, žiūriu viso grūdo, daržoves šviežias.“

„Daug savo prisigaminus, parduotuvėm beveik nesinaudoju.“

„Uždirbu minimumą, už butą, maistui ir nieko beveik nelieka, kainos kyla vos ne kasdien.“

Statistikai skaičiuoja, kad šiemet vienas lietuvis sugeba per mėnesį maistui išleisti vidutiniškai vos 85 eurus, tai yra kiek mažiau nei 3 eurus per dieną.

REKLAMA
REKLAMA

„Eina kalba ne tik apie didmiesčių gyventojus, kurie apsipirkinėja parduotuvėse. Namų ūkis apima ir vidutinį lietuvį, įeina kaimo vietovėse išlaidos, jos mažesnės, natūriniame ūkyje žmonės užsiaugina daržoves, paršiuką, išlaidos mažesnės“, – teigia žemės ūkio ministerijos atstovas Evaldas Pranckevičius.

Brangstantis maistas skaudžiausiai smogia mažiausias pajamas gaunantiems lietuviams – vienišiems senjorams, vienišoms mamoms, neįgaliesiems.

„Juos paliečia dar sunkiau, yra žmonių, kurių pajamos nesiekia 200 eurų per mėnesį. Jiems subalansuoti biudžetus darosi dar sunkiau. Jie gauna pagalbą maistu, bet tai neatstoja pilnavertės mitybos, galimybių maitintis sveikai“, – sako skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

Maistui lietuviai išleidžia tokią pat dalį kaip ir estai, mažiau negu latviai, tačiau daugiau už lenkus. Ekspertai mato tendenciją, kad kuo žmonių pajamos mažesnės, tuo didesnė dalis tenka maistui ir mažiau pinigų lieka kitoms prekėms.

REKLAMA
REKLAMA

„Tai yra įrodymas, kad mažiau pasiturinčių, vargingesnių valstybių gyventojai struktūriškai daugiau išleidžia maistui negu labiau pasiturinčiose“, – sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, maisto kainos Lietuvoje padidėjo 15 proc. Ir nors maistas brango visose ES valstybėse, tačiau labai nevienodai: Latvijoje ir Estijoje apie 12 proc., tačiau Lenkijoje – jau mažiau virš 8 proc.

Brangstant maistui, daug gyventojų priversti ieškoti kuo pigesnių produktų. Tačiau maisto specialistai perspėja, kad žiūrėti vien tik į kainą yra pavojinga, produktų sudėtis – ne mažiau svarbi. Mat pigūs produktai gali būti ir prastesnės maistinės sudėties, kurių vartojant per dažnai galima ir susirgti.

„Pigus maistas ne visada yra biologiškai vertingas. Klasikinis pigaus ir menkaverčio maisto pavyzdys – antros rūšies dešra. Gali būti augalinių, sojos baltymų, vanduo, odelės, pažandės, lūpos, šnervės, gal ir nerasime mėsos“, – kalba dietologas Rimantas Stukas.

Prisivalgius pigaus, bet sotaus maisto, kuriame trūksta vitaminų, geležies, kitų būtinų biologiškai aktyvių medžiagų, gresia nutukimas, gali nusilpti imuninė sistema, išsivystyti mažakraujystė. O norint kompensuoti būtinų mikroelementų trūkumą, gali tekti papildomai išlaidauti sintetiniams vitaminams ir maisto papildams.

Vat visi susitare paimtu koki bent pora sav tik bulves ir agurkus pirktu , daugiau nieko … tai manau tos kainos mygom nuciuoztu zemyn tiek ir su kuru .. logiskai labai logiskai pagalvokit zmones !!!! Kokia savaite dvi su autobusu ar dviraciu pavazinekit !!! Ir kuras taip pat nuciuztu zemyn .. gali jie kelti nors iki 5 euru bet jei nieks nepirks bus priversti parduot pigiau
Kaip galėtų visuomenė suorganizuoti visuotiną gyventojų tokią elgseną ? bent 50 proc visuomenės jei taip sutartinai nuspręstų pasielgti, gal ir būtų rezultatas. Kažkokią visuomeninę organizaciją reikėtų paieškoti, kad paskelbtų per visus kanalus tokią akciją.
Prasukau pro europa.....kyla kainos, bet centais net sunku pastebeti...... 10 metu skandinavuose pravaziuojant višta grilyje kepta 3.5-5e.......duona 0.50cntax kilusi....dyzelis norveguose 1.6 euro........ Bet apsisik nerasi nei skverneliu, nei lansbergiu......
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų