Senjorė piktinasi, jog katinai dergia aplinką, po visą kiemą išnešioja šiukšles, o įmynusi į kačių išmatas jų vilnietė parsineša namo. Tačiau savivaldybės atstovai atšauna, kad tautiečiai privalo susitaikyti ir pagailėti beglobių katinų.
Vilnietė senjorė Genė pasikviečia į savo namų vidų pasakodama, kad jos ramybę jau kuris laikas drumsčia tiek daugiabučio kieme, tiek namuose pro langą matomas vaizdas.
„Mano langas. Čia visas mano gyvenimas. Dabar, ar žinojo, kad jūs atvažiuosit, nėra tiek popierių. Vakar buvo baisu. Popierių primėtyta. Katinai atėjo. Va, čia yra gėlytės tokios žalios, pasodinta. Jos baltai žydinčios. Apkapstė. Žiūri dar į mano langus. Popieriai visi čia mėtosi“, – pasakoja Genė.
O pyksta senjorė dėl jau keletą metų šalia namų esančio kačių namelio, kurį gyventojų prašymu pastatė savivaldybė tam, kad laukinės katės rastų užuovėją. Moteris pyksta, kad apsigyvenusios katės teršia ir kiemo aplinką.
„Galvojau, sodinsiu mėlynas. Nu negaliu sodinti. Rankų įleisti negaliu. Mėšlas. Katinai dirba. Aš sakau, su batais nunešiau mėšlą į kambarį. Aš čia bijau ateit daugiau“, – kalba Genė.
Moteris lieja apmaudą, kad kačių mylėtojai keturkojus maitina, tačiau jų išmatų nevalo. Dėl šios problemos esą kreipėsi ir į savivaldybę, tačiau nieko nepešė: „Į savivaldybę neškit maišeliais, sakau. Nu ką daryti, kur nešti tada tą mėšlą. Ir kodėl mes turime rinkti? – Va, už šito Čiobiškio papievis. Tokios nuostabios vietos yra katinams.“
Savivaldybės atstovai teigia, kad kačių namelį transportavus į kitą vietą, iš paskos katinai neitų, vis tiek pasiliktų tame pačiame kieme. O jų esą visuomet buvo ir bus.
„Moteris norėtų, kad nebūtų kačių, kaip tarybiniais laikais. Kai kačiukus sugaudydavo, dvi savaites palaikydavo ir juos numarindavo. Mes tikrai nebe tais laikais gyvenam ir nebegrįšim į tuos laikus. Tai tą reikia suprasti žmonėms. Mes dabar gerbiam gyvūnus. Gerbiam jų teisę į gyvybę, į sveikatą ir reikia gerbti tuos žmones, kurie prižiūri tuos bešeimininkius gyvūnus“, – teigia Vilniaus savivaldybės Administracinės veiklos skyriaus vadovas Gintaras Leperskas.
Tačiau kaimynai bendro sutarimo, panašu, neranda. Dalis beglobius katinus nori globoti, o kiti taip pat pageidautų, kad jų šalia daugiabučių nebūtų:
„Laksto, viską. Gali ir užkratas koks būti. Nu gyvuliukas yra gyvuliukas. – Jeigu jums po langais pastatytų šitą namelį, patiktų? – Nu kur jau, jūs geriau nekalbėkit. – Nu, va, o po mano langais.“
„Man netrukdo. Tegul jie gyvena. Jiems irgi reikia.“
Genė teigia nebežinanti, kur kreiptis. Nežino ir kaip atėjus pavasariui puoselėti kieme savo gėlynus.
„Greičiau numirsiu. Nu galit įsivaizduoti, jūs nevalgot, šiukšlėse gyvenat. Matote tik purvą, tik blogį prieš akis. Tai koks yra gyvenimas? Tai čia laisva Lietuva yra tokia?“, – sako Genė.
„Aišku, žmonės nori savo gyvenamąją aplinką pasipuošti. Ar gėlytę pasodinti, ar krūmelį kažkokį. Mes jiems irgi tai leidžiam. Bet jie neįgyja kitų reikalavimų, kitu atžvilgiu, kad kažko nebūtų. Tai nėra jų žemė, tai nėra jų nuosavybė. Tai yra mūsų visų turtas ir mes visi kartu ir tvarkome“, – aiškina G. Leperskas.
Iš viso Vilniaus mieste jau pastatyta 110 tokių kačių namelių. Šiais metais planuojama pastatyti dar šešiolika.
