Daug darbo netekusių žmonių nespėja rasti naujo per tą laiką, kol mokama pašalpa. Net dažnas dirbantis žmogus, sumažėjus atlyginimams ir išaugus kainoms, nebeišsimaitina iki algos.
Tokioje realybėje posakis „Kas skaito, rašo, tas duonos neprašo“ atsisuka į visuomenę savo tamsiausia prasme – neturintieji iš ko „paprašyti“ pajamų vis dėlto privalo valgyti ir maitinti vaikus bei mokėti mokesčius. O kur dar artėjančios Kalėdos, kai ne tik pyragaičių šventiniam stalui norisi nupirkti, bet ir po dovanėlę artimiausiems žmonėms.
Nenuostabu, kad tokiu metu daugėja į socialinę smegduobę įkritusių žmonių „gelbėtojų“. Paskolas dabar teikia ne tik kaip kreditų davėjos registruotos įmonės, bet ir fiziniai asmenys bei lombardai.
Nors esą griežtėja rinkos sąlygos, kreditų davėjai fiksuoja veiklos augimą. Lietuvos vartojimo kredito asociacija (LVKA) prognozuoja, kad paskutinį metų ketvirtį, t. y. Kalėdų laikotarpiu, vartojimo kreditų paklausa gali dar kilstelėti.
„Visų trijų šių metų ketvirčių duomenimis, klientų skaičius nuolat auga. Nebankinis vartojimo kreditų sektorius vis labiau įsitvirtina ir užima vis didesnę vartojimo kreditų rinkos dalį. Apie 80 proc. jos užima LVKA nariai“, − teigė šios asociacijos direktorius Pranciškus Gerulis.
Pavėluotai, bet susigriebė
Vartojimo kreditų davėjai tikino, kad rinkoje stiprėja konkurencija. Dėl to vartojimo kreditus teikiančios bendrovės esą gerina skolinimosi sąlygas savo klientams: mažinamos palūkanos, skelbiamos įvairios akcijos. Pavyzdžiui, kai kurios jų pirmąją paskolą siūlo įsigyti nemokamai – be palūkanų.
Priimtas ir LVKA etikos kodeksas. Taip pat svarstomas Vartojimo kredito įstatymas – Vyriausybė siūlo Seimui sustiprinti vartojimo kreditų gavėjų teisių apsaugą, tiksliau reglamentuoti kreditų išdavimo priežiūrą bei kontrolę, skatinti konkurencingumą tarp kreditų davėjų.
„Kliento mokumo vertinimas – vienas pagrindinių atsakingo skolinimo principų, kurių LVKA nariai laikosi nuo savo veiklos pradžios. Priėmus Vartojimo kredito įstatymą, šių principų privalės laikytis ir kiti šios rinkos dalyviai, kurių pastaruoju metu sparčiai daugėja“, – tikino LVKA direktorius P. Gerulis.
Kol įstatymai tik svarstomi, verslininkai skuba pasinaudoti paklausios paslaugos teikimo galimybe.
Užtenka parodyti pasą
Jeigu nei bankai, nei LVKA priklausančios greitųjų kreditų įmonės, įvertinusios vartojimo kredito siekiančio žmogaus mokumą, paskolos nesuteikia, vis tiek atsiranda tokių, kurie paskolina. Už mėnesio palūkanas, kurios sudaro vidutiniškai apie 10−15 proc. įkeisto turto (pavyzdžiui, brangiųjų metalų dirbinių) vertės, paskolas teikia internete besiskelbiantys fiziniai asmenys ir lombardai. Šiems paprastai užtenka parodyti pasą.
P. Gerulio tikinimu, paskolų teikimui specialūs leidimai nėra reikalingi, bet naujasis įstatymas savaime įpareigos dalyvauti atsakingo verslo struktūroje. „Žmogus turi teisę skelbtis, kad gali paskolinti pinigų, bet tai neturi būti komercinė veikla. Tai yra jis negali imti palūkanų. Vartojimo kreditų įstatymas numatys daug kriterijų, kuriuos paskolų, kreditų teikėjai turės atitikti. Jeigu skolinimu užsiimama kaip komercine veikla, už ją turi būti mokami mokesčiai, taip verslininkai automatiškai pateks į kreditorių sąrašą. Registrą ir įstatymo laikymąsi prižiūrės Vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Tokiu būdu nebuvimas kreditorių sąraše, bet vertimasis paskolų davimu reikš tik viena – nelegalią veiklą“, − aiškino P. Gerulis.
TIK FAKTAI
Dar 2006 metais Tarptautinis valiutos fondas siūlė Lietuvos Vyriausybei suvaržyti kreditų gyventojams teikimą.
Etikos kodekse vartojimo kreditų bendrovės įsipareigoja tinkamai ginti vartotojų teisės ir užtikrinti klientų asmens duomenų apsaugą, taip pat tinkamai ir profesionaliai valdyti verslo ir klientų mokumo riziką.
Numatoma, kad Vartojimo kreditų įstatymas pradės galioti nuo kitų metų birželio.
Per šių metų trečiąjį ketvirtį bendras LVKA narių klientų skaičius išaugo iki daugiau nei 150 tūkst. Palyginti su antruoju ketvirčiu, klientų padaugėjo 14,5 tūkst. (arba 10 proc.). Naujai suteiktų kreditų skaičius išaugo beveik tūkstančiu (t. y. 2,5 proc.). Pirmąjį šių metų pusmetį mažėjęs naujai suteiktų kreditų skaičius trečiąjį ketvirtį ėmė augti. Per 9 šių metų mėnesius suteikta beveik 120 tūkst. naujų vartojimo kreditų.
